Donaldas Duškinas "Lėtas vėjas"

Išskirtinė knyga ne tik jos pateikimu, bet ir turiniu. Nors su D.Duškino kūryba jau esu susipažinusi anksčiau, jis vėl sugebėjo mane maloniai nustebinti.

Visų pirma, unikalumas man prasideda čia, kad knyga parašyta labai nuosekliai: nuo mažens iki garbaus amžiaus, arba kitaip - lyg nuo gimimo iki mirties. Tačiau pati knyga parašyta ne tam, kad autorius papasakotų kaip kiekvienam žmogui, nesvarbu koks jo amžius, svarbu kvėpuoti ir atrasti save tyloje, bet tuo pačiu tai lyg priminimas kiekvienam, kad visi esam vienas su kitu susiję, turim tas pačias problemas, išgyvenimus, mintis ir, kad apskritai esame sudaryti iš tų pačių pasaulio dulkelių, tik kiekvienas savaip ieškome savo giliausių minčių savyje.

Antra, man patiko knygos pateikimas: lyg baltosios eilės, kurios skaitosi labai lengvai ir įtraukiančiai. Kartais lyg su rimu, kartais - be. Skaitai lyg eilėraštį, kuriame vietomis reikia pristabdyti. Kitur - sustoti. O kartais lyg skaityti be atokvėpio, tačiau gale sakinio ar žodžio - lyg atitinkama emocija...

O kur dar meditacijų įrašai.. Neįtikėtina patirtis skaitant knygą. Guli ir klausaisi: kada įkvėpti, kada- iškvėpti. Kur koncentruotis, ko klausytis.. Neįtikėtina. Buvo malonumas šią knygą analizuoti. Apie piešinius knygoje jau visai patylėsiu. Kokio grožio jie..

Pirmasis mano įspūdis buvo, kad knyga ne kiekvienam, tačiau tikroji tiesa tame, kad knygai reikia ne žmogaus, o intencijos, su kuria ją paimi į rankas. Ją atsiversti man reikėjo ne vieno mėnesio, bet kai pajaučiau, kad "jau laikas" - ji tapo man daug daugiau nei tik knyga apie tai, kaip kvėpuoti, paleisti vėją savyje, bet ir leido dar kartą susimąstyti ir suprasti, kad tyla nėra kažko trūkumas, o tik labai brangus priedas, kai aplink pasaulis nesustodamas burba.

knygą galite įsigyti čia

Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už knygą

reklama