Kirsty Greenwood 

"Mano pomirtinė meilė"

"Mano pomirtinė meilė" - tai knyga, kuri nuo pat pradžių buvo pristatoma kaip labai šmaikšti istorija, kurią skaitant ne kartą privers šyptelėti ar net balsu nusijuokti. Tai ir sugundė mane perskaityti šią knygą. Labai mėgstu istorijas, parašytas pasitelkiant juodąjį humorą ar sarkazmo gaideles. 

Ir nenusivyliau.

Nors tiesa, dauguma tų šmaikštumą keliančių vietų man buvo ypač graudžios. Mirtis nuo mėsainio? tai absurdiška mirtis, visai nejuokinga ir nešmaikštu. Tačiau jau "įsivažiavus" į knygos istoriją, tikrai radau joje vietų, kur kikenau balsu. Pagr. knygos veikėja Delfė, (taip prie vardo ir nepripratau) tokia.. savotiška mergina, kuri iš dalies man primena mane, nes ir man pernelyg dažnai nesinori išlysti į viešumą ir bendrauti su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Ką jau ir kalbėti apie naujų pažinčių kūrimą..

Tačiau ši knyga nėra anaiptol kažkokia eilinė istorija, priversianti skaitytoją šyptelėti. Tai daug gilesnė istorija, nei gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti, todėl jei imsit šią knygą į rankas (ką labai rekomenduoju), pasiruoškite ne tik juoktis balsu vietomis, bet ir išspausti ašarą knygos pabaigoje.

"Mano pomirtinė meilė" - knyga apie gyvenimą ir nepasinaudojimą jo teikiamomis progomis. Galiu jums garantuoti, kad ją skaitant ar jau perskaičius tikrai galvoje sukirbės mintis, ar nešvaistote savo gyvenimo veltui. Ar išnaudojate visas galimybes? Kaip viena knygos veikėjų buvo pasakiusi: "užtenka bent jau pabandyti.."

ačiū leidyklai "Helios" už knygą. reklama