ALEX ASTER "Laitlarkas"

Vis dar bandau sugalvoti, kuo ši istorija išsiskyrė iš kitų fantastinių istorijų. Tačiau nesugalvoju. Laitlarke galima rasti kitų fantastinių pasaulių užuominas, meilės trikampius, klastą ir apgaulę. Viskas lyg ir taip pat, kaip daugelyje tokio žanro knygų. Tačiau tuo pačiu ji... ir kažkokia kitokia...

Man asmeniškai, čia buvo labai daug veidmainystės, paslapčių ir apgaulės. Nors dalį jos pavyko nuspėti, neliko tos nuostabos ir paslapties šydo - man patiko.

Apskritai tas Laitlarko prakeiksmas įdomi detalė knygai, skatinanti skaitytoją ne tik pamąstyti, bet ir pasmalsauti, ar veikėjų vietoje skaitytojas, tapęs jos herojumi, elgtųsi taip pat? o gal kitaip? Galbūt tai mane skatino knygą skaityti toliau ir nenumesti istorijos, nesulaukus pačio jos įdomumo.

Nežinau kaip kitiems skaitytojams, bet Grimas tapo mano mėgstamiausiu veikėju nuo pat pirmojo jo paminėjimo. Man gal jis priminė tamsos valdovą iš Maas kurtų istorijų? pajaučiau jam simpatiją nuo pat pirmos akimirkos ir negalėjau pamiršti iki pat paskutinės.

Nepasakyčiau, kad istorija atėmė žadą, bet intrigą paliko. Įdomu bus sekti tolimesnę jos eigą kitose dalyse. Tikiuosi Grimui viskas bus gerai...

Ačiū leidyklai "Sofoklis" už knygą. reklama