JACQUELINE HARPMAN

 "Aš, nepažinusi vyrų"

Kažkas tikrai pasakytų, kad pamilti knygą vien iš jos viršelio - nėra normalu. Tačiau akla meilė nebuvo tokia jau akla. Vos pradėjusi skaityti knygą nesupratau ką joje skaitau ir dar labiau, - nesupratau, už ką ji taip giriama. iki kol...

..ir vos įsisupau į knygos istoriją, nepajaučiau, kad jau naktis. O aš vis dar skaitau, save ragindama nesustoti, nepasiduoti nakties jėgai ir pagaliau sužinoti, kaip baigėsi moterų gyvenimai.. Vietomis knygoje ašarojau, vietomis teko valdyti kvėpavimą, kaip jaučiau kylančią įtampą ir vis nepaleidžiančią mintį "kas per velniava ten vyksta?"

Ar gavau atsakymus? Ne. Tačiau man tai savotiškai patinka. Nežinoti visko iki galo. Pamąstyti. Mintyse visas apraudoti.. ir dabar esu labai suintriguota autorės mintimi ne viską išduoti, kažką nutylėti, sukelti klausimus, kurie neturi aiškaus atsakymo ir leisti pačiam skaitytojui spekuliuoti kas ten iš tikrųjų vyko.

Dabar esu suintriguota rekomenduoti šią knygą kitiems ir laukti, kada turėsiu galimybę apie ją pasikalbėti su kitu skaitytoju. Kaip įdomus tas laukimo jausmas! O jei dar ir pats/pati nesi skaitęs (-iusi) šios knygos, labai rekomenduoju perskaityti. Ji tokia pilna visko!

P.S. Knygą jau rekomendavau knygų klubui. Manau, tai tobulas kūrinys klubui, nes tikrai bus apie ką padiskutuoti, paspekuliuoti kokia katastrofa ten įvyko ir kaip mes (skaitytojai) manom, kad būtume elgęsi, jei tai būtų nutikę mums.

Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už padovanotą knygą.

Knygą išleido leidykla "Baltos lankos"

reklama