SHIRLEY JACKSON 

"Namas, kuriame vaidenosi"

Po Alice Feeney knygos "Baisiai gražu" sukeltų šiurpuliukų, aprašant rašytoją supantį mišką, kuris su kiekvienu mirktelėjimu atrodo, lyg artėtų ir jį spaustų, panorau perskaityti kažką išties šiurpaus. Pradėjau ieškoti internete, ar Lietuvoje turim kokios siaubo literatūros (be King'o) ir teko gerokai nusivilti, nes pasirodo, Lietuvoje siaubo literatūra nėra ypač aktuali. O kaip gaila..

Visgi, gavau dvi rekomendacijas, abi jos - tos pačios leidyklos. Nesudvejojusi pasiskolinau paskaityti. Gal visgi, nors viena jų, neleis naktį miegoti?

Apskritai esu dokumentikos mėgėja, ypač - paranormalių reiškinių. Realybėje esu ne tik miegojusi name, kuriame vaidenasi, bet lankiausi įtartinuose, kuriuose buvau taip išgąsdinta, kad teko "dėti į kojas". Kažko sąlyginai ir tikėjausi šioje knygoje. Bet ar gavau? Nelabai.

Kaip knygai, parašytai 1959 metais - tai tikrai labai stipri literatūra. Knygos pradžia man labai primine S.KING braižą (o tai kiek paaiškina, kodėl pats King'as susidomėjo šiuo kūriniu). Tačiau vėliau tas panašumas išblėso ir nepasakyčiau, kad buvau ypač sužavėta.

Tikrai nenuobodžiavau ir buvo įdomu kad vyks toliau, tačiau siaubo čia irgi pasigedau. Tie keli atvejai, sukėlę intrigą ar bus kažko daugiau, kažko baisiau - nuslūgo taip pat, kaip ir buvo prasidėję.

Veikėjai įdomūs, visi su savo "cinkeliu". Ypač daktaro žmonelė, paskutiniuose knygos puslapiuose, įnešė gyvybės istorijai ir sukėlė daugiau šypseną, nei baimės jausmą.

Bendrai - įdomus kūrinys, aprašomas tikrai vaizdingai, kad nori nenori įsivaizduoji tą seną namą ir jo apylinkes. Tačiau siaubo čia daug mažiau, nei keistų ir suktų siužeto vingių ar veikėjų elgesio.

Buvo gerai. Bet ne tiek gerai, kad atimtų žadą.