FREIDA McFADDEN 

"Tarnaitės paslaptis"

Pirmąją serijos dalį "Tarnaitė" pasiėmiau skaityti tik vedama smalsumo, kodėl ją visi taip giria. Kame to paslaptis? ir tikrai supratau, kodėl tiek daug knygos skaitytojų stačia galva pasinėrė į šį trilerį.

Tačiau "Tarnaitės paslaptis" kantriai laukiau eilės bibliotekoje tik vedama smalsumo, ar man pačiai patiks istorijos tęsinys, kai dauguma skaitytojų tikrai drąsiai šiai daliai skyrė akivaizdžiai žemesnį įvertinimą, nei pirmąjai, o trečiajai - žemiausią.

Bet tik dar kartą įsitikinau, kad neplaukiu pasroviui su dauguma nuomonių. Man ši, antroji knyga, buvo tokia pat įdomi kaip pirmoji (gal net kiek mažiau erzino nei pirma) ir jei ir nusileidžia pirmąjai daliai, tai nebent tik plika akimi vos matoma dalimi. Ne daugiau.

Nors tai jau antras pasakojimas, kuriame pagrindinį dėmesį gauna Milė, kuri gyvenime tikrai jau daug yra mačiusi, vis dar pilnai negebu jos perprasti. Nors gerai pagalvojus, vargu ar suprasi žmogaus poelgius, kuris gyvena visiškai kitokį gyvenimą, nei gyveni tu pats. 

Kas jau skaitė pirmąją knygos dalį, savaime jau mintyse turi susidaręs įspūdį, ko tikėtis iš knygos, tad knygos turinys kiek nuspėjamas (tikėtinas) ir daug nuostabos tikrai nesukels, bet skaityti labai smagu, kai kiekviena knygos detalė galiausiai susidėlioja į savo vietas.

Man patiko. Bandysim išlaukti trečios dalies.