COLLEEN HOOVER "Širdies kauleliai"

Hoover yra Hoover - pasakytų daugelis ir čia baigtųsi visa kalba. Tačiau man "Širdies kauleliai" pasirodė visiškai ne Hoveriška knyga. Ir tikiu, kad daugelis su manimi nesutiktų.

Kai į rankas man patenka C.H. knyga - aš tikiuosi dramos, kuri mane neretai išveda iš pusiausvyros. Tiksliau tariant, man autorės knygos visos iki vienos yra apie romantiką ir gana keblius santykius, kuriuos visada perskrodžia nuspėjama drama, kurias ne visada aš suprantu, nes jų priežastys ne visada būna vertos tų Hooveriškų uraganų, kokius sukuria ši autorė.

Todėl man "Širdies kauleliai" pasirodė labai ne Hooveriška knyga, nes čia būtent to uragano dramos ir neradau. Užtat gavau saldžiausią įmanomą pasaulyje saldumyną, įvyniotą į prasčiausią popierėlį (ne apie viršelį kalbu, jei kas..)

Nors autorė čia mini tikrai labai toksiškus santykius, narkomanija, nepriežiūrą ir dviejų tėvų (ne)auklėjimą, autorė visą savo dėmesį nukreipia į kitą pusę - Bėjos gyvenimo ypatumus, kai teko praktiškai pačiai save užauginti, nes motinai daug įdomiau buvo atsitiktiniai santykiai su nepažįstamaisiais ir narkotikai, ne jos pačios dukra.

Nors knyga nėra tokia saldi, kaip gali pasirodyti, bet tikrai ne kartą kikenau iš absurdiškų situacijų. Sako, kad kai situacija tikrai rimta, keli geri bajeriukai tikrai nieko nepagadins. O būtent taip ir buvo.

Man patiko. Labai. Ir tikriausiai ji būtų mano top3 autorės knygų sąraše.

Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už padovanotą knygą.

Knygą išleido leidykla "Baltos lankos"