Charlie Donlea "Spėk dar kartą"

Patinka man Donlea kūryba. Dažnai nustebina ar net pašiurpina jo kuriamos scenos, tačiau visada būna pirmas kartas, kai tenka nusivilti. Ir šis kartas buvo būtent dabar.

Iš tiesų ilgai net negalvojau kas man čia neįtiko. Viskas gana akivaizdu: Veikėjai. Slaptuoju agentu dirbęs ir 100procentinį bylų kiekį sugebantis išspręsti, dabar gydytoju dirbantis Etanas Holas - įdomiai susuktas veikėjas, bet.. nuobodus. Visiškai nieko jis nenuveikė per visą knygos siužetą, nors jam tikrai gerai sekėsi - išsprendė dar ne vieną bylą, tačiau visiškai man, kaip skaitytojai, neparodė savo įgūdžių. Nei jam labai "skaityti" veidus sekasi, nei jo kažkokia vidinė nuojauta stipri buvo.. Tiesiog jam sekėsi ir tiek. Gal būtų buvę galima šiek tiek.. giliau?

O iš tiesų, visą skaitymo smagumą sugadino nuspėjamas kaltininkas. Ir neklydau. O kai jau tapo 100proc aišku, kas kaltas dėl Koli dingimo (ir mirties), net dingo noras skaityti knygos pabaigą. O kam, juk ir taip viskas aišku? Tiek kas kaltas, koks buvo motyvas...

Nepavydo Charlie Donlea manęs apgauti. O gaila. Kolkas man "Spėk dar kartą" silpniausia skaityta jo knyga. Ir net nereikėjo man spėti dar karto... Viskas jau buvo aišku nuo pat pradžių...