Akvilė Metrikienė "Nevėlu pabėgti"

 Visiškai pritariu kitų nuomonei, kad knygą skaityti nepaprastai lengva, kad vos prisėdus prie jos, skaitai iki tol, kol jos nebelieka. Už tikrai sklandų ir įtraukiantį tekstą, žemai lenkiu galvą. Kaip debiutui, toks sklandus tekstas ir ypač - aktuali ir skaudi knygos tema, verta tikros pagarbos autorei, tačiau...

Negaliu pasakyti kokios mintys sukosi mano galvos, neišdavus per daug jos turinio, tad atsiprašau tų, kurie dar tik knygą skaitys. Jei nebijote per daug turinio išdavos - skaitykite toliau. Jei bijote - grįžkite čia tik tuomet, kai perskaitysite knygą ir kartu padiskutuosime.

Taigi... nors knygos tekstas tikrai lengvas ir įtraukiantis, man jame pritrūko gilumo. Knygos tema ne tik apie smurtą artimoje aplinkoje, bet ir manipuliacijas, baimės kurstymą ir visišką kontrolę antrajai pusei. Henris čia, pristatomas kaip serijinis žudikas, kuris apakintas (tikriausiai anksčiau buvusių traumų) aklo pavydo, linkęs žudyti net savo draugus, už netinkamą žvilgsnį į savo merginą. Tačiau manęs vis neapleido jausmas, kad čia kažko trūksta..

Paauglystėje turėjau hobį domėtis tokiomis istorijomis. Serijiniai žudikai, smurto atvejai, nepaaiškinami įvykiai ir pan. tad knyga, kuri yra ne tik apie smurtą iš antrosios pusės, bet ir serijinį žudymą... šiek tiek per daug. bandau suprasti kas konkrečiai man čia neįtiko, bet mintyse vis kartoju sau įprastus skaitytus scenarijus, kad serijiniai žudikai nesielgia taip, kaip elgėsi šioje knygoje...

taip pat keisti pasirodė ir Eilės veiksmai: aklas įsimylėjimas to, kuris prieš tavo akis (kad ir ale netyčia) mirtinai nutrenkia žmogų? vėliau ima ryškėti stiprūs vadinami "red flag'ai",kaip atviras perdetas pavydas, nepasitikėjimas, įžeidinėjimas ir galiausiai pats smurtas, bet aklai viską atleidi nes... kodėl? nes myli kai tave žemina ir muša? prieš mane pačią buvo ne kartą pakelta ranka ir pirmas mano veiksmas buvo bėgti nuo to žmogaus. Ar buvo būtinas toks sprendimas?

Taip pat pasirodė keistas Elės sprendimas net ir tariamai "turint antrą pusę", pulti kitam į glėbį. Taip, tu staiga imi bijoti savo serijinio žudiko vaikino, nori skirtis, bet bijai..." bet pirmu taikymu lipi ant kito, nes per didele trauka jam jau nebevaldoma? tai buvo didelis ženklas Markui bėgti kuo toliau..

nepaisant to, kad man trūko vietomis logikos, vietomis keisti sprendimai, pati knygos mintis yra tikrai gera ir aktuali. Tekstas suprantamas, lengvas ir paveikus, bet mano akimis, dar reikia padirbėti ties teksto gilumu.

puikus debiutas! nesupraskit neteisingai. perskaičiau vienu prisėdimu, bet deja, wow efekto nebuvo. Galbūt bus su antrąja knyga?

Ačiū leidyklai "Svajonių knygos" už padovanotą knygą. reklama