Annie Lyons "Ačiū, Eudorai Haniset viskas gerai"

Senokai skaičiau knygą su gumulu gerklėje, bet nepasakyčiau, kad tai buvo labai liūdna istorija. Tai buvo skaudžiai atvira ir teisinga istorija ne tik apie tai, kad kiekvienas esam ir turim būti atsakingi ne tik už savo gyvenimą ir jo pabaigą, bet ir apie tai, kad vis dar rusena viltis, kad net ir gilioje senatvėje, galim surasti sau giminingų sielų.

Eudorai 85- eri. Ji jaučia, kaip sulyg kiekviena diena jos mirties akimirka artėja, o Eudora nenori būti svetima našta kitiems, nes artimųjų ji neturi. Tik seną, charakteringą katiną, kuris grybšteli ranką ar koją, priversdamas Eudorą atsiminti ėdesio laiką. Ji nori orios pabaigos, nes ateities koridoriuje nemato jokios prošvaistės... tad Haniset nusprendžia - iškeliauti pati. Tik tam dar reikia sutvarkyti kelis ne itin malonius reikaliukus.

Jei kartais esate Fredrik Backman gerbėjai - ši knyga jums patiks. Man patiko net labiau už Uvę, o panašumą šios knygos tikrai turi ne vieną. Širdį pavergsianti senolė Eudora ar jos šmaikštuolis kaimynas Stenlis jums tikrai labai patiks. Veikėjai čia tokie ryškūs ir visi tokie skirtingi su savo neįprasta išmintimi ar savitais juokeliais. O kur dar jaunoji Rouzė... jos ir Eudoros komanda man tokia tobula pora, kad pamilau nuo pirmųjų knygos puslapių. Ar galima draugystė, kai jas skiria bent 7 dešimtys? o kaipgi!

Skaičiau su susižavėjimu: Eudoros gyvenimo istorija tokia liūdna ir slogi.. tiek daug klystkelių, išdavysčių ir nusivylimo.. Tačiau Rouzės įneštos spalvos čia taip tobulai tiko.. Mane knyga sužavėjo tuo paslėptu optimizmu, kad nesvarbu kiek esi patyręs ar kaip dabar tau sekasi, vilties visada yra. Visada yra kuo džiaugtis ir niekada negali žinoti, iš už kurio kampo tave aplankys malonūs gyvenimo pokyčiai.

Noriu dar!

Leidykla "Tyto alba" reklama