DR.Richard Stepherd "Septyni mirties amžiai"

Jei jums patiko pirmoji autoriaus knyga "Ne sava mirtimi", ši visai neseniai leidyklos išleista naujiena taip pat turėtų patikti.

Pirmoje knygoje autorius skaitytoją supažindina su patologo gyvenimo detalėmis: kaip jis atrado pašaukimą šiai neįprastai profesijai, kaip rutuliojosi jo gyvenimas ir kokia yra tokio darbo kasdienybė, kurią be abejo tenka derinti ne tik su amžinai dėmesio reikalaujančia šeima, bet ir liudytojo kėdės "nepatogumais", kai tenka tarp darbų ir gerokai patrinti liudytojo kėdę, kuomet mirties priežastis kelia abejonės gynybai..

O štai čia "Septyni mirties amžiai" autorius šiek tiek sugrįžta atgal ir pradeda daugiau pasakoti apie savo darbą ir įsimintiniausias tirtas bylas, visai nebesigilindamas į asmeniškumus. Čia autorius apie save jau pasakoja ypač mažai, tačiau vietoj to įterpia labai įdomios informacijos apie žmogaus organizmą ir ligas. Nors vietomis kiek "prisnūdau" skaitydama kai kuriuos skyrius, kituose skyriuose buvo ypač įdomu kaip ten viskas vyksta už uždarų durų, kuomet patologui dirbant , artimiausi šeimos nariai, vien dėl pagarbos jausmo mirusiajam ir artimiesiems, nėra įleidžiami stebėti skrodimo.

Man ši profesija atrodo ir gana žavinti ir gana atstumianti vienu metu. Labai įdomu, kai esi "pirmas eilėje" sužinoti kaip ir kas vyko, vien žvilgtelėjus į velionio kūną, tačiau tas nejaukumo jausmas būti vienu du su mirusiaisiais ir tie kvapai.. brrrr.. 

Nepralenkė pagal mane ši knyga pirmosios. Man įdomiau buvo pati Dr.Stepherd karjeros pradžia, nei detali ir gana moksliniais terminais alsuojanti antroji. Bet paskaityti tikrai verta. Manau, autorius tikrai sukels įvairių jausmų ją skaitant. Aš nebuvau išimtis.