Laima Baršauskienė "Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai"

Ši knyga davė tai, ko būtent man ir reikėjo. Supratimą, kad slauga nėra lengvas darbas. Žinoma, iki šiol ir nemaniau, kad tai paprasta, nes ir pačiai teko ne tik daug apie tai skaityti, bet ir savomis akimis tai matau jau apie 10 metų. 

Nepaprastai norėčiau, kad šią knygą paskaitytu mano mama, kuri slaugo savo mamą jau beveik dešimtmetį, nes nepaprastai skaudu matyti, kaip gali susvetimėti žmonės, kai juos jungianti gija yra tik slauga. O ir šeimoje santykiai kartais pakimba lyg ant plauko, kai kasdien prižiūri žmogų, kuris pats nebesupranta kas esąs.

Tad knyga "Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai" man buvo kaip atgaiva, kad nesi toks vienas. Kad realybėje tokių istorijų, kurias matome mes, - yra apsčiai. O ir autorės sukurtas vietomis buitinis, vietomis tarmiškas tekstas buvo toks artimas širdžiai, kad net nepajutau (nors labai taupiau) kaip baigėsi knyga.

O kur dar tas graudus, širdį veriantis suvokimas, kad visi keliaujame tik viena kryptimi ir niekada negali žinoti, ar tavo kelias baigsis palaimingoje tyloje ir ramybėje, aš su nepaprastai sunkiu ir slegiančiu tuštumos jausmu.. kaip skaudu buvo skaityti tas istorijas, kuomet esi priverstas stebėti savo gyvenimo meilės kelionę, negalėdamas sekti paskui.. 

Tikrai apmąstymų sukelianti knyga, kuri tikrai verta paskaityti kiekvienam. Galbūt vieniems bus lengviau suprasti vienas kitą, kitiems - lengviau priimti savo dalią. O man... labai daug atrasti atsakymų į klausimus, kurie dažnai neduoda ramybės, galvojant apie tai, kodėl ant savo galvos apsiimama tokia našta, kaip slauga tų, kurie ne visada norėjo... suteikti meilės jiems...

ak, tiesiog paskaitykit patys.. suprasit.