Karen Swan "Paskutinė vasara"

Visai netrukus pasirodysianti trečia serijos knyga "Prarastas mylimasis", sugundė paskaityti kas apskritai čia per serija. Jaučiu, kad dar nesu skaičiusi nei vienos Karen Swan knygos. Arba tik kokią vieną seniai seniai, kad net iš atminties išdilo.

Kadangi popierinės knygos negavau, pradėjau klausyti audio...

Pirmas įspūdis buvo kiek skubokas: nesugundė manęs pirmieji knygos skyriai ir net nelabai pamenu dabar, kodėl. Tačiau su kiekvienu nauju knygos skyriumi, mano susidomėjimas tik augo.

Pats Karen Swan rašymo stilius, man priminė Ginos Viliūnės kuriamas istorijas. Net nežinau ar čia įgarsinimo dėka, ar tikrai stilistika tokia panaši..

Aštuoniolikmetė laukinukė Efė auga kitokioje, nei mums įprasta aplinkoje: 30-ties žmonių grupėje, saloje, atskirtoje nuo išorinio pasaulio. Ji, kaip ir visi salos gyventojai, neturi elektros, nei kitų patogumų. Efė net nežino kas yra iššvietė. O veidrodžio akyse nėra mačiusi.. Vienintelis juos su pasauliu jungiantis lynas yra tie reti, vos kelis kartus per metus atplaukiantys laivai, kurie prisišvartavę kaimo gyventojams atveža tai, ko jiems reikia: gyvulių ar maisto, tačiau dažniau - kitokiame pasaulyje gyvenančių svečių, kurie drąsiai nori pamatyti, kaip kaimo žmonės gyvena ten, kur nieko nėra, tik begalinė jūra horizonte.

Vieną dieną, salą aplanko Damfriso grafas ir jo sūnus lordas Šoltas, kurie akimirksniu sujaukia įprastą salos gyventojų kasdienybę. O ypač - Efės..

Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo kaip eilinė meilės be atsako istorija, tačiau autorės įterpti 1930 metų įvykiai ir detalės taip pagyvina istoriją, kad nejučia pamilsti viską, ką randi knygoje. 

O labiausiai mane nustebino ir sužavėjo autorės žodis knygos pabaigoje, kad ši istorija jai gimė pagal tikrą, saloje nutikusią istoriją. Man, kaip tikrų istorijų mėgėjai, toks netikėtas autorės prisipažinimas tik sužadino vaizduotę. Tikrai to nesitikėjau! ir kaip gerai, kad ši serija bus iš 5 dalių, tad dar keturios svaiginančios knygos manęs dar tik laukia. Nekantrauju imtis antrosios!