Oliver Sacks "Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle"

Ši knyga jau ne kartą sušmėžavo kitose mano skaitytose knygose, tad tikrai nieko keisto, kad susigundžiau perskaityti ją. Tiesa, kokiose knygose ir kieno ji buvo paminėta- nepamenu, atleiskit, tačiau tos knygos knygose man - pradeda patikti.

Tikėjausi tikrai kažko kitokio, nei gavau. Labiau gal tokio psichologinio romano, kur reikia dar gerai pasukti galvą, kad suprasti, kame kur replės (ar kaip ten sakoma), tačiau gavau rimtą, tačiau mano akimis, ne tokią ir išsamią knygą apie tai, kaip veikia mūsų smegenys ir pats kūnas, kai pažeidžiama viena ar kita smegenų dalis.

Patys vaizdingi ir įvairūs parinkti pasakojimai tikrai patraukė dėmesį : žmogus pamirštantis veidus, žmogus, neskiriantis daiktų nuo žmonių, išskirtinių kalendorinių skaičiavimų genijai, kurie net nežino kas yra dalyba ar daugyba ir begalės kitokių istorijų, vaizdingai ir plačiai parodantys, kaip veikia mūsų smegenys ir kokios jų beribės galimybės. 

Tačiau...

Pačių faktų man neužteko. Man norėjosi dar labiau pasigilinti, kas kaltas, kokia smegenų dalis "atsijungė", kodėl atsijungė, kodėl tai įtakojo vieną ar kitą jos veiksmą... kodėl kodėl kodėl.. kaip ir kas.. tiek daug klausimų kilo, o atsakymų ir nebuvo.. bent jau ne tiek, kiek aš norėčiau.

Stiprus, rimtas ir įvairių istorijų pilnas skaitinys, kuris patiks kiekvienam, kuris ieško ko sužinoti naujo. Kaip sakoma "'kas su kuo valgoma", tačiau nepatiks tiems, kurie nori stipriau pasigilinti į keistus ir neįprastus mūsų smegenų veiksmus.