Sara Nisha Adams "Knygų sąrašas"

Vis dar džiaugiuosi, kad kasmet atrandu bent vieną kitą knygą, kuri lyg būtų parašyta specialiai man. Nors prie širdies glausk, kokia artima, jautri ir visai nesinori skubėti ją skaityti. Norisi pataupyti, kad tas skaitymo metu susikūręs jausmas, neišblėstų per kelias ateinančias dienas.

Tad ir "Knygų sąrašas" skaičiau nepaprastai ilgai, (lyginant pagal mano skaitymo tempus) taupiau ir saugojau, kad kasdien tik po truputį jos pasiimčiau. Pats rašymo stilius (o gal tema?) man priminė Fredrik Backman kūrybą: vieną akimirką tekstas sužadina nuostabą, švelnumo ir ramybės jausmą, o kitą - jau nejučia verki, pajautęs tą daugeliui jau pažįstamą vienatvės jausmą...

O ir knygos veikėjai nepaprastai žavūs: vieni iškart ir į akį ir į širdį krito, o kiti šiek tiek pykdė ar liūdesį kėlė. O tai ir yra įdomu, kad knygoje randi visko ir visų skoniams: mielą ir užsispyrusį senuką (gal net kiek Uvę primena), pasimetusią ir jauną merginą, stipria depresiją sergančią mamą ir persigandusias, kontrolės apimtas dukras..

Knyga sukėlė daug jausmų. Viena stipriausių jų - kad knygos padeda atrasti "savus" žmones. Man tai iš dalies primena mano miesto Knygų klubą, kur susitinka tiek daug įvairiausių žmonių, kurie visi iki vieno tokie skirtingi, bet visus vienija vienas bendras vardiklis - meilė knygoms. 

Leidykla" Knygauk" #dovana