Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Nikki Brammer "Kloverės apgailestavimų kolekcija"





Knyga man patiko. Patiko su visais savo išskirtinumais ir trūkumais: nuo nejaukiai gundančio Kloverės darbo iki neapsakomai erzinančio jos būdo.

Kloverės personažas buvo "kietas riešutėlis", kuris man labai priminė autorės Nita Prose knygos "Kambarinė" veikėją Molę. Drįsau sau pafantazuoti, kad šios dvi veikėjos galėtų tapti geriausiomis draugėmis. Va taip jos abi viena kitai tinka.

Kloverė dirba mirties dūla, kuri paskutiniąją gyvųjų valandą suteikia mirštantiesiems nusiraminimą, paguodą... o tai iš dalies glumina, nes knygoje Kloverė pavaizduojama kaip ne itin mokanti jausti jausmus. O juolab- juos suprasti.

Pati augau senelio šešėlyje, tad ši knyga man labai buvo artima. Tas artimas judviejų ryšys man buvo toks artimas ir toks jautrus, kad knyga neabejotinai tapo viena iš artimiausių kūrinių, kuriuos gyvenime jau esu skaičiusi.

Nors ir kiek joje radau privalumų, deja, ji turi ir trūkumų.. Knygos siužetas gerokai nuspėjamas, o ir pati veikėja ne kiekvienam pasirodys pakenčiama. Tačiau čia ,matyt, ir yra visas knygos gražumas - susikoncentravimas į knygos žinutę, o ne patį veiksmą ar jos veikėjus.

"Kloverės apgailestavimų kolekcija" - apmąstymų verta knyga apie mūsų visų pasirinkimus kaip gyventi. Kiek galime sau leisti, kokius gyvenimo rėmus atsitverti, kaip arti ir kaip giliai galime prisileisti aplinkinius ir koks iš tiesų yra tas retai sutinkamas vienišumo jausmas.

Mano akimis, tai nuostabi knyga, priversianti pabusti iš sapno ir pagaliau apsidairyti aplinkui.

Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už knygą
Leidykla "Alma littera"



 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Gina Viliūnė "Karūna be karaliaus" Naiviai tikėjausi, kad istoriniai romanai nėra mano "skonio" knygos. Tačiau būsimo renginio ir susitikimo su autore dėka, audioteka.lt užmačiau autorės knygas.. pamėginsiu - pagalvojau. Vis tiek nėra ką prarasti. O kaip man patiko! Autorė taip meniškai sudėlioja žodžius, kad tik klausai ir aikčioji iš to grožio.. Kaip nugludintas tas tekstas, ot gražumas jo neišpasakytas. O ir istorija labai gražiai įpinta ir tikrai vienas malonumas klausyti/skaityti knygą, kuomet ir veiksmo vieta yra pačios pažinta. Vilniaus senamiesčio vingiai, skersgatviai ir Markučių rajonas. Matyt, pačios tyrinėta miesto vieta. Tad kai istorija vyksta būtent ten - nesunku įsivaizduoti viską tiesiog taip, gyvai - akyse...  Pažintis su istoriniu romanu pavyko. Jau dairausi į sekančią istoriją. O kas dar neskaitėt autorės knygų - raginu nebedvejoti ir imti skaityti.