Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio



Ian McEwan "Pamokos"





Ne už visų spalvingų knygos viršelių slepiasi lengvos ir šiltos  istorijos...

Šią knygą perskaičiau seniai, tačiau vis iki šiol vengiau prisėsti ir visas mintis sudėti į tekstą. Sunku. Net ir praėjus ne vienai savaitei, sunku suprasti ką skaičiau ir ką su šia istorija "išsinešiau"..

Rolando gyvenimas nebuvo lengvas. Jau vos prasidėjus brendimo laikotarpiui, tėvų išsiųstas į berniukų internatą, Rolandas patyrė jaunos pianino mokytojos seksualinį priekabiavimą, kuris taip jo ir nepaleido iki pat gilios senatvės. 

Vėliau vaikinas vedė, susilaukė sūnaus ir vėl likimas jam sudavė - paliko vieną auginti vaiką..

Skaitydama šią knygą kartais skaičiau net sulaikiusi kvapą, kaip buvo įdomu, o kartais su vidine prieštara, vildamasi, kad tie puslapiai savaime sunyks greičiau, nei juos perskaitysiu. Toks tas mano santykis su knyga buvo: lėtas ir niūrus.

Tačiau prabėgus ne vienai savaitei po jos perskaitymo, prasidėjo kažkas viduje gromuliuotis, bręsti ir klausimai vienas po kito patys kūrėsi ir būrėsi: Kodėl jis užaugo būtent toks? kaip ta pirmoji seksualinė patirtis jį paveikė iš tiesų? kodėl romane vyrauja moterys? ir begalės kitų, vienas su kitu susijusių klausimų.

Romane "Pamokos" vyrauja moterų gyvenimai, nors pagrindinė jos ašis - Rolandas. Didelę knygos dalį užima jo pirmoji mokytoja, geriausia draugė, žmona ir galiausiai - motina...Visos šios moterys vienai ar kitaip prisidėjo prie to berniuko, vėliau tapusio vyro, portreto. Tačiau man asmeniškai, buvo kiek per slogu. 

Pačios knygos slogumą man kiek pagyvino įpinti pasaulio įvykiai: antrojo pasaulinio karo pabaiga, Černobylio katastrofa ir visi jų išliekamieji padariniai, susipynę su pagrindinio veikėjo gyvenimu ir jo požiūriu į jį supančią aplinką.

Kas mėgstate lėtus ir gilius kūrinius- knyga "Pamokos" labai patiks. Čia rasite ne tik Rolando gyvenimo istoriją su visomis jos spalvomis ir atspalviais, bet ir tikrąsias gyvenimo pamokas su visais užklasiniais jų darbais.

Leidykla" tyto alba"
dovana


 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg