Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio



Britney Spears "Moteris manyje"





Ar ir jums perskaičius tikrą istoriją, skauda širdį už tos knygos veikėją?



Su pop dievaitės muzika augau ne tik aš, bet ir dauguma kitų mano kartos jaunimo. Jos nuotraukų plakatai puošė bene visus tuo metu populiariausius žurnalus, o apkalbų skiltys metų metais netilo nuo paskalų, ką ji padarė ir ko ne..

Tačiau tik keli, patys akyliausi gerbėjai galėjo įžvelgti, kad visą B.Spears gyvenimą dengia kažkoks iškreiptas veidrodžio atspindys. Ir štai, po daugybės metų, kai mano karta jau užaugo ir daugelis jau patys turime vaikų - Britnė sugrįžo su dar viena bomba - tikra istorija apie tai, ką ji tiek daug metų išgyveno, būdama "smaugiama" savo tirono tėvo.

Aš dar iki šiol labai ryškiai pamenu istoriją, kuomet visa žiniasklaida tiesiog pašėlo, kad Britnė "vos neišmetė savo vaiko". Dar ir dabar akyse stovi vaizdas, kaip ji rankose laiko savo sūnų, beviltiškai dengdama jo atvaizdą pledu, kad apsaugotų jo privatumą nuo aiškiai ribas peržengiančių paparacų.. pamenu dar, kaip man iš šalies tai atrodė baugu. O kai tai peraugo į jau tikrai visiems prisimenamą įvykį su galvos nusiskutimu, dar pagalvojau "dėl Dievo meilės, padėkit jai.."

Tad knyga "Moteris manyje" manyje  tuo pačiu metu iššaukė daug skirtingų jausmų, nuo abejonių iki gilaus pritarimo. Ir širdis džiaugiasi, kad net ir po daugybės metų, tiesa nors kažkuria prasme, pajudėjo į priekį.

Pats knygos tekstas mane nustebino. Brandūs ir gilūs sakiniai, aiškiai dėstomos mintys ir ryškūs prisiminimai. Tikrai nesitikėjau, kad knygos tekstą bus taip lengva skaityti. (Kaip pati autorė paminėjo, tikrai tikėjausi daugiau jaustukų, nei teksto)

Knygos detalių kartoti nenoriu, tad galiu tik pasiūlyti paskaityti knygą. Verta. Manau, kad ir reikalinga perskaityti kiekvienam, kad nors mažutėle dalele suprastumėte ne tik, kaip atrodo emocinis smurtas, bet ir kokios ribos ar net jų nebuvimas, gali prasidėti šeimos viduje. 

Šiurpu. SKAUDU. Bet tai tikra. 

Leidykla "Helios"





 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg