Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 

Qing Li"Miško maudynės. Shinrin-Yoku: apie gydantį gamtos poveikį žmogui"





Skaitytojus, kurie nepasidomės knyga iš anksto, gali kiek suklaidinti pavadinimas. Jei žinote, kas yra miško maudynės - būkite ramūs. Tačiau kas to nežino, knygoje gali rasti visai kitokią informaciją, nei tikėtųsi.

Aš esu viena jų...

"Miško maudynės" - man asocijuojasi su ryšiu su mišku. Miško teikiama nauda ir ramybe. Tačiau knygoje rasite daug daugiau nei tai, į ką maniau susideda "miško maudynės".

Visų pirma, tai Shirin- Yoku metodas, naudojamas ne tik pajusti gamtą, joje pailsėti, bet ir metodas, padėsiantis atgauti ramybę ir sveikatą. Šiame pasaulyje, kuriame augame jau nebe miškų apsuptyje, o pilko asfalto burbule, gamtos mums reikia kaip oro. Apie tai ir yra ši knyga.

Tačiau maloniai nustebino, kad autorius kalba ne tik apie būtiną gamtos terapiją mums, tačiau ir kaip tą terapiją gauti patiems, jei nėra galimybės pabėgti į mišką. "Miško terapija" nėra tik kelios valandos gamtoje, bet į tai puikiai įsiklijuoja gamtos pajutimas kvapais, jutimais ir net skoniais. 

Miško terapiją galima pajausti visais kūno receptoriais ir kiekvienas mūsų gali rasti jam geriausiai tinkamą terapijos variantą. Nenuostabu, kad kai šiemet pradėjau eterinių aliejų garinimo būdą, kiekvieną kartą, kai uždegdavau žvakę jiems garinti, nuotaika ir atsipalaidavimas kone iškart paveikdavo kūną. Pasirodo, tai yra viena iš daugelio alternatyvų pajusti gamtą, joje net nebūnant. Kaip įdomu, tiesa?

Tad jei ieškote atsakymų į klausimus: kaip pajusti ramybę, kaip jaustis geriau ar kaip galiu susikurti šią terapiją namuose , - rekomenduoju perskaityti šią knygą. 

 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg