Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

  Colleen Hoover "Viskas primena tave"




Ne visos knygos, saldžiais kaip ledinukas viršeliais, slepia savyje saldžias ir gražias istorijas.

"Viskas primena tave" - neabejotinai nukels kiekvieną  skaitytoją į savo paties praeitį, kur laikome užslėptas senas nuoskaudas, abejones ir kas be ko, skausmą. Privers suprasti, kad vienintelis žmogus, kuriuo gali pasitikėti, esi tik tu pats.

Na, bent jau taip prasidėjo mano pažintis su šia knyga: nukeliavau kartu su Kena į tą savigraužos ir beviltiškumo pilną prisiminimą už kažkada seniai padarytas klaidas. 

Nors Kenos išgyvenimų negalima lyginti su niekuo kitu, tačiau jos patiriamą skausmą pažins daugelis. Aš pažinau. Išgyvenau kartu ir ne kartą piktinausi tuo, kiek neteisybės savyje talpina ši istorija.

Kena po penkerių metų, pilnų savigraužos ir begalinio vidinio skausmo, išeina į laisvę. Vienintelis jai likęs artimas žmogus - jos dukra, kuriai jau tuoj turi sukakti penkeri. Ji jos nėra mačiusi.  Tačiau ką tikrai gerai Kena žino - ji turi įsitikinti, kad jos mylima dukrelė sveika, mylima ir auga nekentėdama už mamos klaidas.

Ir štai čia, šioje vietoje, mano jausmai ir mintys tiesiog "užsikūrė", nesuprasdamos, kodėl autorė vietomis kūrė tokias kraštutines situacijas, kodėl tėvų, praradusių sūnų sielvartas toks maksimaliai kraštutinis. Nesupratau kodėl istorijoje buvo tiek daug pykčio ir pagiežos..

Vietomis man veiksmas vyko pernelyg greitai. Kartais, pernelyg gražiai. O kartais, nesupratau kodėl kelios svarbios siužetui vietos, nebuvo išvystytos plačiau. 

Kažko pritrūko. Kažkokio prieskonio, kad šis ledinukas būtų išskirtinio skonio. Tačiau kad ir kas surizikuos jo paragauti - neabejotinai pasimėgaus.



Ačiū knygynų tinklas "vaga" už knygą
leidykla "baltos lankos"
reklama





Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg