Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Sarah J.Maas "Dyglių ir rožių dvaras"




ACOTAR knygų serija jau visiems puikiai žinoma, daugelis ją jau net ir perskaitė (kas jau išversta į lietuvių kalbą) ir vis dar laukia paskutinės serijos dalies, o aš savąją pažintį pradėjau tik todėl, kad kita autorės serija ("Stiklo sostas") man patiko. Tai gal patiks ir ši?

Vis gi meilės iš pirmo žvilgsnio nebuvo. Akies raumuo trūkčiojo dėl paliktų teksto klaidų, vietomis paliktų nerišlių sakinių, bet labiausiai dėl jos - Feirės.

Feirė vos 19-kos metų, o jau patyrusi daugiau nei daugelis jos amžiaus jaunuolių: iš turtų į skurdą, netekusi mamos, suluošintas tėvas ir kelios sesutės, likusios jai ant sprando. Atrodo, tiek patyrusiam žmogui "užsigrūdinti" asmenybę pakaktų. Bet tik ne Feirei.

Erzino veikėjos naivumas, kuri nelaiko liežuvio už dantų, kur net kvailiausias žmogus žemėje suprastų, kad tyla šioje situacijoje - vertingiausias dalykas. Tik ne ji. Feirė tylėti negali. O ir akis padraskyti nevengia...

Šokinėjau nuo noro sužinoti kas toliau ir noro užversti knygą net jos neįpusėjus, tačiau nugalėjo noras suprasti, kodėl daugelis šią seriją mėgsta?  prisipažinsiu, kad daug pasakyti apie knygą neturiu, tad ir neplepėsiu. Manau, daugiau pasakysiu tik tada, kai perskaitysiu mažiausiai dar vieną serijos knygą. Tikiuosi, Feirė suaugs bent antroje dalyje..

Leidykla "Alma Littera"

 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg