Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 

Claire Vigarello „Kaip gimsta herojės“

 



Norėjau šią knygos apžvalgą pradėti žodžiais „ aš šios knygos nekenčiau ir tuo pačiu ja žavėjausi“, tačiau sustojau ir susimąsčiau „ o esu jau skaičiusi tokią knygą, kuri keltų tokias dvilypes mintis?“ atsakymas būtų – ne.

Tad..

Tai pirmoji mano skaityta knyga, kurios vietomis negalėjau pakęsti. Vietomis ją mylėjau... Tada vėl nekenčiau, o pabaigoje ir likau nesupratusi – tai ji man labiau patiko, ar ne?

Autorė pasirinko labai klišinį veikėjos aprašymą: nusivylusi ir „nuvytusi“ Silvija, išgyvenanti visą jausmų jūrą: savo vyro depresijos epizodus, paauglius sūnus, nemylimą darbą ir jos nepakenčiamą bosą, ir kad to dar nebūtų maža – didelį viršsvorį, kuris ne tik jau kelia sveikatos problemų, bet ir tampa kaip skydas, tapti nematoma visur, kur tik ji pasirodo.

Ir čia aš pasiklydau „mane erzina“ ir „man patinka“ labirinte: Silvijos personažas labai aštrus, kur nėra matomos ribos tarp gera ir bloga, ji viską mato tik vienaip – juodai. Kiekvienas patarimas jai priimamas kaip puolimas ir noras šantažuoti. O kad to nebūtų dar maža – papildomas epizodiniais apsivalgymais, kurie ją ramina, nors ir pati suvokia, kad sau tik kenkia. Neapsirikite, man patiko, kad autorė sukūrė veikėją, kovojančia su apsivalgymo epizodais. Šiuolaikiniame pasaulyje tai ypač aktuali tema, tačiau ji kažkodėl knygoje neplėtojama..

Ir staiga vieną dieną Silvija sužydi naujai, sukurdama sau heroję Šarlotę – visiškai sau priešingybę: drąsią kerštautoją..

Čia ir nebesiplėtosiu, paliksiu intrigos būsimiems skaitytojams. Silvija su kiekviena diena stiprėja, nors ir jos dvasinis augimas kelia ne tik susirūpinimą, bet ir nepasitikėjimą. Neįtikino manęs autorė Silvijos virsmu. Mane erzino ir iš vidaus plėšė jos charakteris, jos  paranoja viskam, įsitikinimas, kad ją visi nori užpulti, nubausti ir šantažuoti. O dar jos perdėtas išlaidumas...

Piktinausi ne vieną dieną skaitydama šią neįtikėtiną istoriją, tačiau kad ir kaip ji mane plėšė į patinka/nepatinka puses, tekstas mane kabinte kabino sužinoti, kas vyks vėliau.

Užvertusi knygą nesigailiu nei viena praleista prie jos akimirka, tačiau ar pajutau kažką ją perskaičiusi? Nemanau. Bet buvo smagu.

 

knygą galite įsigyti čia

 Ačiū Knygynų tinklui "VAGA" už knygą.

Leidykla: Alma littera

#DOVANA #REKLAMA

 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »