Steve Cavanagh "Gynyba"

Nors pradžioje netryškau entuziazmu šiai knygai, vėliau nesugebėjau nuo jos atsitraukti. Buvo velniškai gerai!

Tikrai nesitikėjau, kad bus taip gerai. Niekada kaip ir nebuvau didelė teisinių temų mėgėja, o ir knygose mėgstu kraują kaitinančią įtampą, tačiau knygoje "Gynyba" man visko buvo daugiau nei pakankamai.

O kaip aš pamilau pagr. veikėją Edį Fliną! Nors galbūt, aš jaučiu silpnybę sukčiams? Man jie visada atrodydavo kaip kokia egzotika: paslaptingi ir nenuspėjami. Ir patikėkite manimi, būtent tai ir gavau.

Autorius kaip iš kokio bedugnio maišo vis traukė ir traukė netikėtus posūkių vingius: tai teisines spragas, tai "akių dūmimus" ar tiesiog meistriškai greitai susuktas idėjas, vis pakeisiančias įvykius. Meistriška!

Tačiau tikrai suprasčiau ir tuos (jei atsirastų), kuriems knygoje rasis "kažko čia trūksta" jausmas. Nors pati to nepajaučiau, bet tikiu, kad mėgstantiems ypač daug veiksmo, čia gali jo kiek pritrūkti. O gal tiksliau ne pačio veiksmo, o tos slegiančios įtampos. Čia ji vos įsižiebusi- greitai ir užgesinama. 

Bet man tai būtent ir patiko - ne fizinis o žodinis karas. Karas tarp rusų mafijos boso ir advokato Edžio Flino. Patiko kaip autorius pateikė patį teismą, jo procesus ir net spragas. Patiko tie "išsivartymai" teisiškai, o ne jėgos panaudojimu. Man taip patiko ši knyga, kad net nemąsčiusi aukojau miegą, kad tik kuo daugiau jos perskaityčiau...

Tad jei mėgstate "kariauti žodžiais" - ši knyga bus lyg parašyta būtent jums: teismų procesai aprašyti plačiai ir įdomiai, kiekvienas veiksmas paaiškinamas ir nurodoma kodėl elgiamasi vienaip ar kitaip. Ir tikrai ne nuobodžia ir niekam nesuprantama (tik advokatams) kalba. Norėčiau ir vėl skaityti knygą nuo pradžių. Noriu ir vėl praleisti laiką su tuo apsukriu advokatu.

Leidykla "Jotema" #dovana #reklama