Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Alafair Burke "Geresnioji sesuo"





Pažintis su autorės kūryba man nėra pirmoji. Esu ištikima Mary Higgins Clark knygų mėgėja, o niekam ne paslaptis, kad autorė kartu su M.H.Clark yra parašiusios ne vieną bendrą kūrinį. Ir beje, ne prastus!

Retai pritrūkstu žodžių aprašyti perskaitytai knygai, tačiau šįkart gerai apgalvoju kiekvieną parašytą žodį, nes tai ką perskaičiau buvo gana dviejų skirtingų pusių nuomonė : man ir patiko ir šiek tiek nuvylė.

Pati knygos pradžia maloniai nuteikė, sukeldama intrigą tarp dviejų seserų, kurių viena yra patikima ir atsakinga, o kita – vėjavaikė, įklimpusi į priklausomybės liūną. Tačiau visa kūrinio esmė (kitaip –„ kabliukas“) yra tai, kad jaunesnioji sesuo galiausiai išteka už savo sesers vyro ir tampa savo sūnėno pamote... kol vieną dieną, randa savo vyrą negyvą.. Jau sudomino?
Ir štai čia patekau tarp dviejų nuomonių: patiko pateikiamos netikėtos detalės kiekvieno skyriaus pabaigoje, tačiau vietoj to, kad tai būtų plėtojama – viskas nurimsta iki kito „kritinio taško“. Pati istorija iš psichologinės pusės – tas narpliojimas šeimos santykių ir kaip disfunkcinė šeima paveikia ilgainiui vaikų gyvenimą, tačiau šioje vietoje ir pasimečiau, nes kūrinys įvardijamas kaip trileris, o ne romanas, turintis trilerio prieskonių. Patiko teismo scenos, kurios tikrai gerai išnarstytos ir pateiktos, tačiau tas mėtymasis nuo vieno kaltojo – prie kito, gana „numuša“ skaitymo malonumą.

Galiausiai perskaičiusi iki +- 260 knygos puslapio, nenorėjau eiti miegoti, kol nesužinojau kuo visa tai pasibaigs, tačiau kitą dieną pabaigusi paskutinius puslapius.. Gana nusivyliau, nes pati pabaiga man pasirodė perdėtai staigi, lyg neišbaigta iki galo.

Visgi, kam patinka labiau psichologinė istorijų pusė, ši knyga tikrai patiks, nes atskleis nemažai disfunkcinės šeimos „užkulisių“. Tačiau jei tikitės trilerio, kuris kiekviename puslapyje atima žadą – galite šiek tiek nusivilti.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg