Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 

Marie Kondo „Tvarkingų namų stebuklas“



 

Niekam ne paslaptis, kad namai yra mūsų „saugusis uostas“, kuriame ne tik jaučiamės saugūs, bet ir kuriame praleidžiame didžiausią dalį savo gyvenimo. Tad viskas aplink mus, namuose, turi būti tvarkinga.

Pakelkite rankas, kurių namuose vyrauja ideali tvarka? Va čia ir visa esmė...

Ši knyga jau daugelį metų yra populiarumo viršūnėje ir visi forumai skamba kaip „KonDo“ tvarkymosi menas yra visiškas atradimas, sukursiantis namuose idealią tvarką ir darną. Leidykla perleido šią knygą, tad net nedvejojusi užsinorėjau sužinoti „savu kailiu“ kuo ji tokia ypatinga.

Pasirodo, tik ne man... 

Pati „KonDo“ sistema logiška, konkreti ir verta dėmesio, tačiau pats knygos pateikimas man kiek „išpūstas“ reikalas. Skaitant pavargdavau nuo daugybės autorės sakinių, kurie visi realiai sako vieną ir tą patį. Iš 200psl knygos, lengvai galima būtų išbraukti pusė tiek ir pridėti vaizdingų paveiksliukų, pavz: kaip tinkamai lankstyti rūbus. Būtų daug naudingiau nei 3 lapai aprašymo kaip lankstyti, pasitelkiant žodžius „trylinkai“ ar „dvilinkai“.

Nesakau, kad knyga nėra naudinga ar kuo prasta. Galbūt aš visko noriu trumpai ir konkrečiai, be jokių išsiplėtimų, kurių šioje knygoje yra tikrai nemažai. Galbūt patingėjau skaityti istorijas, kurios man nesuteikia nieko nauja. Bet tikiu, kad daugumai tai bus ne tik labai vertinga, bet ir įdomu.

Jei tikitės iš knygos kažkokios „lyg rūbų kapsulės“ tipo patarimų- jų čia nerasite. Tačiau rasite puikių įžvalgų ką verta pasilikti, o ko vertėtų atsikratyti daug anksčiau, nei tapsite „daiktų kaupiku“.

 Ačiū Leidykla "VAGA" už #dovana #reklama

Knyga galite isigyti cia

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg