Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 


Carsten Henn „Knygų dalintojas“



Apie šią knygą svajojau jau nuo pat tada, kai tik pamačiau, kad ją leidykla žada išleisti. Sugundė pavadinimas. Kaip gali nepatikti skaitančiam žmogui knyga, apie knygas?

Ir žinokite, nenusivyliau!

Visų pirma, man patiko, kad knygoje radau begales kitų knygų. Net nesivarginau skaičiuoti, kiek autorius paminėjo skirtingų ir girdėtų klasikos knygų. Dažnai paminėdamas jų siužetą ar/ir veikėjus. Supratau, kiek daug įdomių kūrinių dar net nesu skaičiusi!

Antra, patiko idėja, kad pagrindinis knygos veikėjas, knygų dalintojas ( Karlas Kolhofas), dalindamas savo klientams užsakytas knygas, taip pat juos sutapatina su knygų veikėjais, kurie atitinka šios knygos veikėjus. Tai lyg atsidurti knygoje, kuri jau ir pati yra knyga. Labai keistas, bet malonus jausmas. Autorius knygoje vos kelis kartus pamini tikruosius knygos veikėjų vardus. Daug dažniau, Karlas juos vadina atitinkančių knygų veikėjų vardais.

Ir trečia – santykiai. Santykiai šioje knygoje užima labai didelę jos dalį.
Patiko tiek Saša, kuri rado kelią ne tik į Karlo širdį, bet ir kitų veikėjų gyvenimus. Patiko visų knygos veikėjų tarpusavio ryšys, kuris užgimė iš meilės knygoms...

tačiau...

Nors knyga buvo labai įdomi ir tikrai išskirtinė, man pritrūko tik vieno, kad skirčiau jai aukščiausią įvertinimą – tai santykių tarp knygų dalintojo ir naujosios knygyno savininkės. Ji taip nepagarbiai su juo elgėsi, nors jis praktiškai buvo antrasis jos tėvas, tačiau kodėl ji taip elgėsi – knygoje taip ir neradau. O taip norėjau kažkokios dramos, kuri paaiškintų skaitytojui, kodėl santykiai taip pašlijo..


Leidykla "Briedis" #dovana #reklama


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg