Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Stanley Tucci – Skonis. Maistas mano gyvenime.



 

Turint omenyje tai, kaip plačiai pasaulyje paplitusi „nesantaika su maistu“ , ši knyga gali tapti išsigelbėjimu, pažvelgus į maistą, visai kita perspektyva.

Nebuvau ir aš išimtis. Tikrai po šios knygos noriu daugiau pažinti kiekvieną produktą, kuris nugula ant mano lėkštės, o ir pačios lėkštės neatsisakyčiau nuo šiol daug gražesnės. Galbūt mano žodžiai iš šalies skamba kiek juokingai, bet perskaitę šią knygą, suprasite apie ką aš čia kalbu.

Nors knygą parašęs žmogus yra ne pro lygos virtuvės šefas- knygos tekstas galėtų tikrai suklaidinti skaitytoją. Retai pamatysi pas pačius geriausius šefus taip subtiliai ir taip „spalvingai“ aprašytą maistą. Tačiau abejonių nekyla – autorius jaučia tikrų tikriausią aistrą maistui. Pamatysit.

Iki šiol nebuvau skaičiusi nieko panašaus. Biografinės knygos jau visiems yra įprastos, tačiau ar esate iki šiol skaitę biografinę knygą pagal maistą? (apskritai, žodį „maistas“ galima pakeisti bet kokiu kitu daiktavardžiu)

Rekomenduoju kiekvienam, kuriam patinka suktis virtuvėje, kiekvienam, kuriam patinka valgyti ir susipažinti su įvairių tautų virtuve ir žinoma, kam Stanley Tucci yra nepaprastai įdomus ne tik žmogus, bet ir aktorius.

Neabejoju, kad ši knyga, kiekviename jos puslapyje nuskraidins jus į vis kitą virtuvę, supažindins  ne tik su tikrais maisto skoniais, bet ir po šios knygos TIKRAI žiūrėsite kitaip ne tik į maistą, bet ir jo pateikimą.

Plius, knygoje pateiktas ne vienas tradicinis, išbandytas receptas, kuris tikrai turėtų nustebinti ne tik jus, bet ir jūsų skrandžius.

 

Leidykla "Vaga"

Knygą galite įsigyti ČIA

 


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg