Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio



Tracy Chevalier "Mergina su perlo auskaru"







Jau kuris laikas prabėgo, kai skaičiau šią knygą ir bijau, kad neturiu ką apie ją pasakyti...
Manau, visi žino tą garsųjį tarnaitės portretą su perlo auskaru ausyje. Aš tikrai skaitant knygą vis žvilgčiojau į tą atvaizdą lyg tikėdamasi pamatyti ką nors nauja..
Pati istorija man labai patiko, nors nesu lėtų istorijų mėgėja. Labiau esu veiksmo ir netikėtų vingių gerbėja,tad kiek mane stebina, kad ši knyga manęs neišgąsdino ir netgi - PATIKO.
Tačiau nežinau kodėl nesugebu suregzti apie ją nei vieno normalaus sakinio. Kūrinys įdomus, aprašomi tikrai labai vaizdūs ir išsamūs vaizdai/ apibūdinimai, tačiau ką daugiau pasakyti... nežinau.
Gretės veikėja manęs ne itin sužavėjo, man ji pasirodė gana nesubrendusi ir pasimetusi mergina, bet gal didelių vilčių ir kelti nereikėtų, nes visgi, merginai istorijos pradžioje buvo vos 16-ka metų??
Didesnę intrigą dabar kelia 2003 metais pagal knygą pastatytas to paties pavadinimo filmas, nominuotas trims Oskarams. Trys Oskarai - manau sukels daugiau minčių ir įžvalgų apie knygą ir jos pasakojamą istoriją. Dabar visas viltis dedu čia.. 😉

Ispūdžiai po filmo:
Manau nesuklysiu pasakiusi, kad filmas papildė visos knygos paveikslą. Intelektualus - štai koks žodis kilo pabaigus filmą. Tačiau.. knyga laimi. Kankinausi su filmu,o įdomiausios vietos knygoje- filme išvis išimtos. Netgi drįstu sakyti, kad man šis filmas buvo visai ne pabaigos. Kiek nuvylė.. tačiau nors papildė knygos vizualizaciją. 😉


 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg