Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Ronald Potter-Efron „Begydant piktas smegenis“








 Prisipažinsiu, mane pakerėjo viršelis. Argi negražus? Aš vos pamačius tuos mažyčius raudongalvius degtukus ir vieną dar degantį juodą pagalvojau, - JUK TAI AŠ !

Prieš paimant šią knygą į rankas, gavau įspėjimą, kad ji mokslinio stiliaus, bet niekas neispėjo, kad tai eiliniam skaitytojui puikiai suprantama knyga.

Šiek tiek prasiplėsiu : taip, knygos autorius yra plačiai pasaulyje žinomas psichoterapeutas, pykčio valdymo ekspertas, tad atrodo, turėtum tikėtis mokslinio darbo, ( p.s. taip knygos pradžioje net parašyta) tačiau knygą ne tik, kad lengva ir įdomu skaityti, bet ir viskas labai suprantama, net neturint jokio medicininio ar mokslinio išsilavinimo.

Bet čia,- tik tarp kitko…

„Begydant piktas smegenis“- tai knyga apie pykčio valdymą, pykčio kelią nuo A iki Z mūsų kūne.

Man patiko autoriaus sprendimas, knygą pradėti susipažinimui su mūsų unikaliausių organų – smegenimis. Šis autoriaus sprendimas knygą padarė žymiai suprantamesnę man (tikiu, kitiems irgi).

Kuo dar man ši knyga patiko? šiek tiek gėda prisipažinti, bet knygoje radau ne viena įdomų faktą.. pav., visad maniau, kad išsėtine skleroze susergama, nes kažkur smegenyse „atsijungė“ kažkuris smegenų neuronas, tačiau pasirodo, už šią ligą atsakingas mielinas. Pažeidus ar sunaikinus mažas mieliną gaminančias ląsteles, žmogus suserga skleroze.

Prisipažinsiu, kad ši knyga ne tik atsakė į man rūpimus, su pykčiu susijusius klausimus, bet ir paaiškino, kaip tai praktiškai suvaldyti.

Knygynų tinklas VAGA #dovana

Knygą galite įsigyti ČIA


Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »