Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 


                   Nita Prose „Kambarinė“



Aš tikriausiai, kaip ir dauguma jūsų, susigundžiau perskaityti šią knygą dėl Clare Pooley parašytos antraštės ant knygos viršelio: „Savo mielumu ir keistumu Eleonorai Olifant prilygstanti heroje, pakliuvusi į..“ Gerai gerai, čia ir sustokim. Imu! Kam nepatinka keistuoliai???

Vėliau pamenu, perskaičiau bookstagrame apžvalgą, kurioje skaitytoja rašė, kad pagrindinės veikėjos naivumas varė iš proto. Tuomet pamenu, išsigandau, kad knyga gali nepatikti. Tikrai prisipažinsiu, kad naivumas/kvailumas mane erzina, kai verste verčia vartyti akis, kai įprastose gyvenimiškose situacijose, kur viskas kaip ant delno,- veikėjas TYČIA elgiasi kvailai. Oj kaip klydau.. oj klydau..

Pradėsiu nuo to, kad Kambarinė Molė – nėra naivi. Anaiptol. Knygoje to nerašo, bet ji akivaizdžiai ne naivi, o serganti psichologiniu sutrikimu, kuomet nemoki skirti kitų žmonių emocijų, veido išraiškų ir esi “pamišęs” dėl tvarkos ir taisyklių. Nežinau kaip jums, bet toks “bruožų paketas” man labai primena autizmo sutrikimą. Tad ne, žmonės, Molė ne naivi. Ji velniškai protinga. Cha, tik to nežino.. ;D

Man šis unikalus pasakojimas buvo mėnesio atradimas. Šioje knygoje radau viską, ką grožinėje literatūroje mėgstu: įdomų veikėją, su velniškai patraukliu savybių krepšeliu, tvarką – aš taip pat dievinu tvarką ir tvarkytis. Ir tikrai mielai pati dirbčiau kambarine, jei tik galėčiau. Ir trečia – detektyvą, kuris nors ir nėra pagrindinė knygos tema, bet kartu su Molės charakteriu ir išminties perlais- tobulas derinys, kurį tikrai greitai ir su pasimėgavimu sudorojau. Oj, kaip gerai buvo. Ta Molė toks perlas, kurį dar ir “išlukštenti” reikia. O tai aš mėgstu labiausiai.

Tikriausia susiginčysiu su skaičiusiaisiais, tačiau man knyga “Kambarinė” buvo knyga, kuri privertė susimąstyti apie sunkius “kitokių” žmonių gyvenimus. Patyčias. Užgauliojimus. Psichologinį smurtą. Išnaudojimą ir jų bejėgystę. Manau ne veltui autorė sukūrė tokį įdomų, kitokį ir kartu – tokį kaip visi veikėją. Galbūt daug kam taip pat ji pasirodys naivi, o man ji – stipri, kitaip viską matanti ir suprantanti asmenybė su išskirtiniais gebėjimais.

Už knygą dėkoju Knygynų tinklui "Vaga" #dovana #reklama


Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »