Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Matthew McConaughey - Žalia šviesa





Šiais metais man autobiografijos – auksas. Ne išimtis buvo ir šio aktoriaus gyvenimo istorija. Vos pamačiusi, kad leidykla žada ją išleisti – iš karto jos panorau. Nors prisipažinsiu, nenutuokiau kas jis toks yra.

O ne, man tikrai nėra gėdinga pripažinti, kad filmų industrija – man tamsus miškas. Nepažįstu ir neatpažįstu daugumos ( gal tiksliau, beveik visų įžymybių), niekada nesidomėjau tuo ir mane visad labiau žavi tai, ką aktoriai ir režisieriai sukuria, nei kas tą grožį sukūrė.

Apie knygą jau spėjau perskaityti ne vieną įdomią įžvalgą, tad viską pamatyti savo akimis man buvo dar didesnis malonumas. Nors Matthew gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, bet turėjo savo šarmo. Nežinau net kokiais žodžiais papasakoti savo įspūdžius, kai skaitai biografijoje tiek daug blogio. Jau tikrai pradėjau tikėti tuo senu nuvalkiotu posakiu, kad tik skausmas gamina meną. Keista, bet tikiu, kad tai tiesa.

Matthew McConaughey dar kartą sugriovė plačiai paplitusius mitus: kad įžymybių gyvenimas vien rožėmis klotas, kad menas gimta savaime, užtenka tik talento, arba kad vien talento ir/ar atsitiktinumo dėka, galima lengvai pasiekti aukštumas. Man vien šie žodžiai skamba kaip mokslinė fantastika, bet neapsigaukit, - dauguma tiki. Tikrai.

Autorius savo autobiografijoje dalinasi juoda, nepagražinta tiesa. Kartais krūpčiojau skaitydama, kartais juokiausi balsu. Aš jo vietoje kai kurias detales būčiau nutylėjusi, kiek per daug atvirumo irgi ne visada būna gerai.

Tačiau visa knyga man buvo vienas didelis žingsnis tobulumo link: knyga kokybiška, stipri, pagauli istorija, tekstas įtraukiantis, (pagavo net mane, kuri net nežinojo kas jis toks).

Prisipažinsiu, pagooglinau jį, ir lyg tyčia YOUTUBE išmetė man būtent tas knygoje aprašytas pirmąsias autoriaus vaidintas scenas. Bravo, Matthew, tobulai suvaidinta. Akyla akis net pamatys, kaip šalia esantys aktoriai pasimeta, vos jam prabilus ( mažas spoileris: jis jas vaidino savo žodžiais).

#dovana #reklama 

Knygą galite įsigyti ČIA

 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg