Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio



Lorena Hickok „Helenos Keler istorija“





Tai nepaprastai įkvepianti ir žadą atimanti TIKRA istorija apie nepaprastą drąsą ir žingeidumą mergaitės, kuri per didelę nelaimę neteko regėjimo ir klausos. Tačiau tik užsispyrimo, noro mokytis ir pasiaukojančios mokytojos dėka, Helena kiekvieną dieną vis labiau pasikausčiusi ir pasiryžusi išmokti apie ją supantį pasaulį.

Net grįstu pasakyti, kad ši istorija man ne tik apie nepaprastą mergaitę, vėliau – drąsią moterį, bet ir apie nepaprastai atsidavusią mokytoją, be kurios Helenos istorija būtų, labai tikėtina, pasisukusi visiškai priešinga kryptimi.

Tačiau, kad ir kokia įdomi, įtraukianti ir stebinanti ši istorija, man joje buvo spragų. Nereikia, galbūt, tikėtis tobulos istorijos, kuri sutilps į mažiau nei 150 puslapių, o dar turint omenyje, kad istorija tęsiasi metų metus. Tad man trūko detalių, galbūt net, skausmingų nepasisekimų, kurių tikiu, kiekvienas esam patys patyrę sunkiuose išbandymuose, tačiau šioje knygoje- man per daug pozityvumo. Visas Helenos Keler gyvenimas vaizduojamas tik iš gerosios pusės, kai jai sekasi viskas, kuo tvirtai tiki, tačiau kiekvienas skaitytojas žino, kad ne viskas gyvenime rožėm klota, net jei ir stipriai kažko sieki ir nori.

Vien tik dėl šių detalių trūkumo, neskyriau knygai visų 5žv. . Tačiau pati istorija gyva, tikra ir verta kiekvieno skaitytojo dėmesio. Susipažinkit su Helena, pasisemkit jos stiprybės savajame kelyje.


 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg