Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

 


Jane Fallon „Velniškai saldus kerštas“







Pati knygos tema man patiko. Kas nenorėtų atkeršyti savo neištikimam, savimylai vyrui? Tačiau pati istorija manęs neįtikino.

Paula, jaunoji aktorė, būdama labai jauna, su savo vyru (taip pat aktoriumi) netikėtai sulaukia šeimos pagausėjimo, tad visiems tampa aišku, kad moteris turi būti namų šeimininkė, aukojanti savo karjerą dėl šeimos. Jos vyras, Robertas, jai pažada atsilyginti: vos paaugus dukrelei, jis leis sužibėti jos žvaigždei, o pats atsitrauks. Derybos skamba neblogai, tačiau kiek čia tiesos?


O tiesos čia nedaug. Dukra užaugo, o Paula vis dar neturėjo nei vieno vaidybos užsakymo. Bet gavo progą kitam – tobulam keršto planui, savo neištikimam vyrui.

Pasikartosiu, kad pati knygos mintis unikali, atitikmenų turi mažai, arba visai nieko ( nesugalvoju kol kas nieko, kas būtų net panašu),tačiau beveik įpusėjus knygą, tapo taip nuobodu, kad norėjosi mesti skaitymą. Prasidėjus antrai knygos daliai, dėmesį istorija vėl sukaustė, tačiau netikėjau.. Paulos planas neatrodė nei logiškas, nei įdomus. .


Atleiskit, jei čia per daug spoilerių pasirodys, bet kitaip neįmanoma papasakoti apie knygą, kas patiko/kas nepatiko, neišduodant pakankamai detalių.


Jei mėgstat lengvus, neįpareigojančius romanus, su keršto/pavydo prieskoniu – jums ji patiks. Pati knygą perskaičiau per dieną. Nesigailiu jos skaičiusi, bet iki „labai gera“ vertinimo, man trūksta...

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg