Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Garrett M.Graff "Vi
enintelis lėktuvas danguje"








 Kai visi pradėjo dalintis graudžiomis rudenio knygomis, aš jau buvau pradėjusi jaustis nejautri knyginėms istorijoms. Tačiau ši knyga visiškai pakeitė mano jausmų skalę...

Verkiau. Daugybę kartų verkiau skaitydama istorijas šioje knygoje. Nebesuskaičiuočiau kartų net ir norėdama, kad skaitymą teko stabdyti, nes per miglą akyse nieko nebemačiau.

"Vienintelis lėktuvas danguje" - knyga apie rugsėjo 11-osios įvykius JAV, kuomet teroristinio išpuolio metu, užgrobti lėktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius.

Aš dar pamenu vaizdą per žinias. Pamenu, kad mačiau kaip rėžiasi lėktuvai, vėliau - kaip jie krenta. Pamenu tą vaizdą, bet visiškai nepamenu savo jausmų. Matyt, jų tiek ir buvo, nes tuo metu man turėjo būti apie 8-9 metus, tad žinių apie šią tragediją iki šiol turėjau visiškai minimaliai.

Perskaičiusi knygą suprantu, kiek daug nežinojau. Kiek daug man, kaip tuo metu buvusiam vaikui, tokios žinios/tragedijos dar nebuvo suvokiamos. Dabar, kai nuo šios tragedijos jau skaičiuojami 20 metų.. Viskas atrodo tikrai daug realiau, suprantamiau, bet ne mažiau baisiau.

Be abejonės, ši knyga patiks tikrų istorijų knygų gerbėjams. Taip pat, manau, kad ši knyga tobulai tinka dovanoms : didelė, sunki knyga tiek išvaizda, tiek turiniu, tikrai puiki dovana artimam draugui. Nors, galbūt, ne visi sutiks, kad tokio turinio knyga (dėl žiaurumo, liūdesio) ne itin tiks dovanai, tačiau aš tikrai nesupykčiau gavusi tokią dovaną. 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg