Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Dr. Alex Pattakos ir Elaine Dundon " Savų minčių kaliniai"






Kai pradėjau skaityti šią knygą, sekėsi sunkiai. Kažkodėl maniau, kad tai bus tokia knyga, kurią "valgysi mažais kąsneliais". Bet, matyt, jai tiesiog nebuvo tinkamas metas, nes kai ją paėmiau į rankas antrąsyk - nebegalėjau paleisti iš rankų.

Jau esu minėjusi ne kartą, kad pastarieji pora mėnesių man yra ypač sunkūs: šimtai darbų ir nepaleidžiantis iš savo gniaužtų vidinis balsas, kuris be paliovos man kartoja "o jei nespėsi?", o ryte pabudus, vietoj "labas rytas" sau, girdžiu tik vidinio "aš" klyksmą.

Tačiau kai pradėjau "Savų minčių kaliniai" - viskas nutilo...

Apie V. Franklį abejoju ar esu girdėjusi anksčiau. Nauja pažintis su šiuo unikalaus mąstymo žmogumi man buvo gaivus oro gurkšnis, jau pritvinkusiame kasdienybės ore. Gana juokinga pagalvojus, kaip norėčiau paspausti V. Franklio ranką ir jam padėkoti: "tu išgelbėjai mane, ačiū".

Kodėl taip liaupsinu šią knygą? Nežinau. Kad kažko naujo išgirdau (perskaičiau) - nepasakyčiau, tačiau "spyrį į sėdimąją"- gavau. Knyga privertė mane susimąstyti iš naujo, kokia buvau, kokia esu ir kokia noriu būti. Ji išmokė mane pažvelgti į savo dabartinį gyvenimą visiškai kitu kampu, apsvarstyti savo gyvenimo prioritetus ir pasakyti sau dar kartą "Ineta, nurimk, tu viską darai gerai".

Labiausiai mane įkvepia tikros istorijos, tikri pavydžiais, kurių knygoje tikrai rasite ne vieną. Kartais, kad susidarytume naują pagrindą sau po kojomis, verta pamatyti viską plačiau ar perteiktą vaizdą pamatyti realybėje, kad susimąstytume " jei jis tai gali, kodėl negaliu to aš?".

Mano atveju, Franklio sukurti metodai ir įžvalgos mano gyvenimo matymo perspektyvą gerokai pakeitė, tačiau kaip knygoje rašoma "ką nors išmokti, bet tuo nepasinaudoti, iš tikrųjų reiškia neišmokti. Ką nors žinoti, bet tuo nesiremti, iš tikrųjų reiškia nežinoti." Tad tikiu, kad tuo ir pasinaudosiu.

Rekomenduoju šią knygą visiems, kurie nori mokytis, arba jaučiasi dažnai nespėjantys į savo kasdienybės ritmą...


Leidykla "Vaga" #dovana

 Knygą įsigyti galite ČIA 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg