Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Irvin D. Yalom „Laikinos būtybės“




Manau jau niekam ne paslaptis, kad paskutiniu metu ypač pasikeitė mano skaitomos knygos. Nors neslėpsiu ir to, kad mane visad ypatingai traukė knygos apie anapusinį gyvenimą, mirtį, artimųjų gedulą ar susitaikymą su mirštančiais artimaisiais. Ši knyga- viena iš tokių, tačiau ir kitokia..

Knygą sudaro 10 skyrių su neįtikėtinomis istorijomis. Man patinka kaip autorius įpina savo išmintį į iš pažiūros niekuo neišsiskiriančius pokalbius tarp psichoterapeuto ir jo paciento. Tačiau tai tikrai nėra eiliniai jų pokalbiai. Kiekviena istorija apima begales kitų tarpusavyje susijusių temų : mirties baimė, susitaikymas, mirtis, mirtinos ligos.. Tačiau dvi jų ypač išskiriamos: atsakomybė už nugyventą gyvenimą ir tiesą, kad visi mes kada nors mirsim.

Prisipažinsiu dar tai, kad mirties sąvoka man nėra tolima. Esu „išsiskyrusi“ su vėžio pasiglemžtu draugu, esu netekusi dviejų ypač artimų savo draugų (savižudybės), todėl galbūt nestebins nieko tai, kad keli knygos skyriai man buvo ypač artimi. Vienas jų ( „Apie tikrumą“) mane ypač paveikė, nes nejučia susitapatinau su istorijos veikėju Čarlzu, kuris jautė begalinį skausmą ir kaltę netekus artimiausio draugo. Netektis jam atnešė kitą, jam dar nepatirtą jausmą: „jei draugas nusižudė, kodėl negaliu aš?“

Nesumeluočiau pasakiusi, kad perskaičius visą knygą, pasijaučiau kaip pati perėjusi visą psichoterapijos kursą. Nepajaučiau, kaip skaitant kitus skyrius, atsivėrė mano pačios prisiminimai ir patirtys, kurias jau seniai maniau išstūmusi iš savo atminties. Deja,- klydau.

Su autoriaus kūryba dar nesu labai artimai susipažinusi, tačiau iki šiol skaitytos (jau dvi: „Melagis ant kušetės“ ir „Laikinos būtybės“) jo knygos man sukėlė tikrai didelį įspūdį, tad tikrai nežadu sustoti. Artimoje ateityje žadu perskaitysiu ir kitas autoriaus parašytas knygas, ką nuoširdžiai rekomenduoju ir jums.

 Leidykla "Vaga" #dovana #reklama

Knygą galite įsigyti ČIA


Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »