Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Anna Newton - Darnus gyvenimas Šią knygą drąsiai galėčiau pavadinti planuojančio žmogaus biblija, nes joje galima rasti viską ko reikia, planuojant savo darnų gyvenimą : nuo išlaidų planavimo iki kūrybos ugdymo. Savęs nepavadinčiau tvarkinga, planuojančia asmenybe. Aš chaotiška, mano "tvarka" labiau primena kūrybinį chaosą, tačiau naudingos medžiagos šioje knygoje tikrai yra net man. Mano pastebėjimais, mano pažįstami, kurie savo dienotvarkę planuojasi, (o ne kaip aš, gyvena šią akimirką ir daro kas šauna į galvą) pasiekia daug daugiau gyvenime, nei tokie, kaip aš. Galbūt ne veltui yra diegiama nuo mažens , kad sistemingas darbas ar tikslų siekimas, atneša darnesni, ramesnį ir mažiau streso keliantį rezultatą. Visgi, gal verta pradėti sisteminti savo gyvenimą? Knygos autorė yra gerai žinoma YouTube kanale,kaip makiažo blog'ere, (Anna Newton Edit) kurios kanalas peraugo į kitą etapą : patarimų tinklaraščio, kuriame galima rasti idėjų ir tip'su, kaip įvesti tvarką į sav
Hanya Yanagihara - Mažas gyvenimas Sėdžiu.. ir nežinau ką pasakyti.. bet ne dėl to, kad knyga sukrėtė ar šokiravo.. Ne. Tiesiog nežinau kolkas ką apie ją pasakyti. Tačiau pradėsiu nuo to, kad ši knyga pakliuvo į top 1, kaip ilgiausiai gyvenime skaityta knyga. Visos 22dienos. Būtų mažiau, jei būtų nuo pat pirmojo sakinio „kabinę“, bet deja - ne... Tačiau pradėsiu nuo pradžių.. Po ilgų mėnesių kovos su savimi, išdrįsau paimti į rankas šią gigantišką knygą. Stora, sunki, šiek tiek „nestandartinio „formato... Aplinkiniai įspėjo: istorija gera, bet sunki, neišeis paskubėti, galbūt, net ašarą nubrauksi (Va būtent instagrame pamačius verkiančią Editą ir susigundžiau..) tačiau ir čia šiek tiek gandai nepasitvirtino. Istorija tikrai liūdna, netgi, objektyviai žiūrint, velniškai sunki, kaip vienam žmogui, tačiau net tokia istorijos manęs nepravirkdė (nors nedaug trūko..) Istorija labai unikali,, su daugybe pliusų ir minusų, mano atžvilgiu. Norėčiau išskirti tuos pliusus ir minusus, tačiau prieš
Jennie Fields - Atominė meilė Tai nepaprastai įtraukianti knyga, kurios „ unikalus saldumas“ neleis nueiti miegoti, nesužinojus visų knygos paslapčių. Neabejotinai, didžiausią pliusą knygai duodu už tai, kad šis romanas nėra „iš piršto laužtas“. Autorė kūrinio veikėjus sukūrė, remdamasi tikrais asmenimis, tačiau pati istorija yra išgalvota. „Atominė meilė“ – knyga, pasakojanti išskirtinę meilės ir išbandymų istoriją, vykstančia 1950 metais, Čikagoje. Knygos pagr. Herojė Rozalinda – daug vilčių teikianti mokslininkė, prisidėjusi prie atominės bombos kūrimo, tačiau pati knyga ne apie tai... Jausmų audra apipinta istorija pasakoja Rozalindos istoriją, kai Tomas, jos bendradarbis, trejus metus buvęs ir Rozalindos mylimasis, ją šaltakraujiškai išduoda ir palieka, sužlugdydamas merginos ateitį ir sudaužydamas jai širdį. Po keletos metų, patrauklus FTB agentas Čarlis, prikalbina Rozalindą pašnipinėti Tomą, kuris kaltinamas šalies išdavyste. Ar imanoma dar puoselėti jausmus, tave sužlugdžiusia
Robert Kolker „HIden Valio šeimos paslaptys“ Pagaliau ir mes savo knygų padangėje galime rasti dažniau leidžiamas, vadinamąsias „true crime“ knygas. Man toks knygų žanras labai patinka: tikri įvykiai, tikra istorija. Kas gali būti įdomiau? Autorius pristato kvapą gniaužiančią istoriją apie Galvinų šeimą, kuri pralaužė bet kokių šeimos stereotipų ledą: ši šeima susilaukė 12- kos vaikų , iš kurių šešiems iš jų – vienas po kito diagnozuojamas šizofrenijos sutrikimas. Skaitant šią knygą, ne vieną kartą kyla mintis „kam tiek daug vaikų?“ arba „kodėl siekdamas profesinės sėkmės, tėvas vis dar nori daugiau ir daugiau vaikų?“. Nors pasakojama toli gražu ne vien tik juoda ar balta istorijos pusės, neabejotinai teks išjausti ne vieną prieštaringą emociją ir tėvų pusei. Man nesuprantama buvo motinos pozicija šioje šeimoje: ji viską valdo, bet paklūsta tėvui. Tačiau ji ir pati prieštarauja pati sau. Vieną akimirką ji skatina vaiką daryti viena, kita- jį baudžia tai darant. Gerai pagalvojus, nebeky
Stephen King - Mizerė ❌Jau nebesikartosiu koks nuostabus ir įkvepiantis yra šis autorius... ❗Prieš kokį mėnesį parašiau #KNYGŲDAMAI, kokią baugiausią knygą rekomenduotų iš S.King‘o, nes kokias teko skaityti iki šiol,jos manęs toli gražu negąsdino,o vertė šyptelti. Taigi,vakar pabaigiau skaityti rekomenduotą „Mizerė“. ❌Pradėti knygą sekėsi sunkiai. Skaičiau ir skaičiau vis pradžią ir nieko nesupratau.. O kai galiausiai įsijaučiau, nebegalėjau sustoti. Skaičiau ją pieš miegą, vos pabudus,automobilyje,gamtoje, namuose,gaminant valgyti.. visur. Taip užkabino... ❌Pagr.veikėjas Polas man pasirodė pačio autoriaus kopija: jis vidutinio amžiaus, garsus knygų autorius.. ❌Skaitant šią knygą šiurpas nekretė,tačiau išprotėjusi Anė piktino ir kraupino. Tokios maniakės sutikti gyvenime nenorėčiau.. Kilo mintis skaitant,kad kad ir keik laiko praleistum su žmogumi,tikrojo jo nepažinsi iki galo,nors jau ir susikūrei nuomonę apie jį, ar išmokai jo ritualus.. ❌Pabaiga man nepatiko. Kažko labiau tikėjausi.
ALEX PERRY „BEBAIMĖS MOTINOS“ Iš pat pradžių buvau kaip „balta varna“ , nes su knyga „susidraugauti“ sekėsi lėtai ir gana sunkiai. Nepalengvino sunkiai ištariamos pavardės ir pavadinimai, sunkokai gaudžiausi su veikėjais: juos maišiau, sunkokai susidėliojau taškučius ant i. Tačiau perkopus +-70 puslapių, mane jau reikėjo stabdyti, kad visko neaprėpčiau vienu ypu. „Bebaimės motinos“ – knyga ne tik apie trijų labai stiprių ir drąsių moterų gyvenimo istoriją ir pasipriešinimą vienai įtakingiausių, žiauriausių ir stipriausių Italijos mafijų, bet kartu ir istorija, supažindinanti su kitokia Italijos dalimi ir Italijos mafijos " 'Ndranghetos"atsiradimu. „Iki naujojo tūkstantmečio antrojo dešimtmečio pradžios, „‘Ndranghetos“ gauja bene visais atžvilgiais buvo galingiausias kriminalinis sindikatas žemėje.“ Istorija tikrai šokiruojanti ir nepaprastai žiauri. Italijos mafijos moterys (žmonos ir net dukros) šaltakraujiškai išnaudojamos, valdomos ir jei prireikia- žudomos. „Jie su sa
Emmanuel Carrere - Joga Išgirdus žodį "joga", kiekvienam nusipiešia vis kitoks paveikslas: vieniems tai meditacija ir tyla, kitiems savęs atradimo technika, tretiems- sustingęs tyloje kūnas, galintis išstovėti valandų valandas, o kartais net - dienas. O kokius paveikslus kuria jūsų vaizduotė? Man žodis "joga" primena vieną įsimintiniausių dienų mano gyvenime, maždaug buvusią prieš 6 metus, kai turėjau naktį, kuomet esu tik aš ir tyliai spragsintis laužas miške. Negaliu apibūdinti stipresnės tylos ir didesnės ramybės nei ta diena, kai negirdėjau ir nemačiau nieko, tik tyliai tyliai spragsint ugnį priešais mane. Kai pamačiau šią knygą prie "netrukus pasirodys" - aš jos iš karto panorau. Mano vidinis "aš" rėkte rėkė, kad ji man būtina, kaip žmogui būtinas oras. Ir neklydau ne tik ją pasirinkusi, bet ir laiku pradėjusi ją skaityti. Emmanuel'is savo knygoje "joga" pasakoja savo patirtį, savo išgyvenimus ir jausmus, patirtus su šia savire