Rachel Schneider "Metalo kerėtojas"

Jau ne pirmą kartą įsitikinu: kai mažiausiai tikiesi iš knygos, ji atsilygina tau su kaupu.

Rinkausi knygą gana aklai: žinojau tik tiek, kiek apie ją išduoda intriguojantis pavadinimas. Nei anotacijos, nei atsiliepimų neskaičiau. Bus kaip bus - nuteikinėjau save.

Ir man be galo patiko! 

Pirmiausia, kad joje nėra visiškai nieko nereikalingo: nei erzinančių veikėjų, nei nuobodaus pasakojimo. Viskas taip tolygiai ir įdomiai sustyguota, kad skaityti ją buvo tikras malonumas. Netgi ją skaičiau lėtai, daug daug lėčiau, nei man įprasta. Norėjau išjausti visas detales, išgyventi viską kartu su jos veikėjais.

O ir knygos veikėjai įdomūs: man metalo kerėtojas buvo pats įdomiausias, nors negaliu pasakyti dar, kuo.  

Knygos pabaiga nuginkluoja, tiesa? Kas skaitė, tikiu, kad liko tokie pat apšalę kaip ir aš. Nesitikėjau. Nors tikrai atvirai pasakysiu, kad mane knygos nustebina ypač retai. Nepamačiau jokių ženklų, kad autorė žada sudaužyti visas skaitytojų viltis. Oho. Smūgis žemiau juostos...

Nekantrauju paskaityti knygos tęsinį. Man ši istorija šiek tiek priminė Maas kūrybą (kas yra maksimalus komplimentas) Tuo ramiu, tolygiu pasakojimu, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pernelyg lėtas ir nieko nepasakojantis, tačiau pažvelgus į viską plačiau - supranti, kad kiekvienas parašytas autorės žodis turi savo prasmę, o ir netikėtą kulminacija, apverčianti viską aukštyn kojomis- tai dar vienas bruožas, kuris man primena Maas.

Bravo! kada sekanti????

Ačiū leidyklai "Sofoklis" už knygą. 

reklama