DOT HUTCHISON "Plaštakių sodas"

Jau nuo pat pirmųjų knygos puslapių nujaučiau, kad "Plaštakių sodas" gali siekti aukščiausio įvertinimo.  Pirmus 200 puslapių perskaičiau vienu prisėdimu. Taip mane įtraukė ši istorija.

Kas joje išskirtinio?

Pati istorija. "Plaštakių sodas" pasakoja neeilinę istoriją apie psichopatą, kuris jaučia neįprastą trauką plaštakėms. Tik jo ši manija joms pasižymi kiek kitokiu kolekcionavimu. Jis grobia jaunas merginas, įkalina Sode ir ant jų nugarų tatuiruoja įvairių rūšių drugelius. Kai mergina jau jo akyse nusipelno šio piešinio - ją Sodininkas ima išnaudoti prievarta..

Bet čia gal skamba kiek kaip eilinis trileris, tiesa? 

bet taip nėra.

Kas mėgstate knygas, kuriose ne tik veiksmas veja veiksmą, bet ir nevengiate panagrinėti giliau veikėjų vidinius pasaulius, - ši knyga bus būtent ta, kurią bus nepaprastai įdomu skaityti dėl jos pasakojimo. Čia visą pagrobimo istoriją pasakoja vienas vienintelis veikėjas. Be jokių pagražinimų, perdėtų emocijų. Tai tai žavi!

Buvo nepaprastai įdomu stebėti plaštakes viso pasakojimo metu. Nagrinėti jų emocijas, skirtingus charakterius, jų stiprumus ir kaip jos viena iki vienos susitaikė su tokiu siaubingu gyvenimo vingiu - praleisti paskutinius metus ne tik uždarytoms, bet ir nuolatos prievartaujamoms.

Bravo. Tikrai išskirtinis kūrinys.