Kristin Hannah "Vasaros sala"

Man vis dar ši autorė siejasi su mano mylimiausia jos istorija "Lakštingala", tad man vis dar sunku skaitant jos knygas, vis pasinerti į kitokias istorijas, nei buvo ši. 

Visgi, visos autorės knygos turi panašų braižą - ji užkabina tikrai jautrias ir gana vengiamas temas savo knygose. Galbūt tai daugeliui skaitytojų ir patinka. Drąsa kalbėti apie tai, apie ką įprastai šnabždamės nebent tik tarpusavyje, patyliukais, kažkur pasislėpę kampe, kur mūsų nenugirs papildomos ausys.

"Vasaros sala" - būtent viena tokių istorijų: skyrybos ir tai, kaip dažnai, kai namuose yra kažkokių problemų, mes nesame linkę apie tai kalbėtis. Net su tais, su kuriais gyvename po vienu stogu.

Prisipažinsiu, manęs pilnai neįtikino autorė, istorijos kulminacijai pasirinkusi tai, ką pasirinko (nenoriu išduoti turinio). Įdomiai susukta drama tiek tarp Noros gerbėjų, tiek tarp jos santykių su dukromis, tačiau man, kaip gyvenančiai 2026 metais, tokios dramos atrodo.. per lengvos.

Ar paleistumėte tiradą sužinoję, kad jūsų mylimas atlikėjas ar soc.tinklų veidas iš tikrųjų nėra tas, kuo dedasi? Dalį tikriausiai papiktintų.. bet.. jei nesi visiškai aklas tave supančiam pasauliui, nemanau, kad jautumeisi įžeistas, jei "apgaviko" duotas naudingas patarimas, atėjo būtent iš jo lūpų. Jei patarė gerai - koks skirtumas, kas patarė?

Knyga man patiko. Vietomis tikrai buvo skaudu skaityti ir tikrai ne kartą pajaučiau tą bjaurų išdavystės jausmą, kokį patyrė Nora.