Freida McFadden "Tarnaitė"

Esu ypač atsargi su knygomis, kurias giria bene visi, kas ją skaitė. Per didelis išpūstas burbulas dažnai ne tik sugadina nuotaiką likusiai dienai, bet ir ženkliai sugadina pasitikėjimą kitų žmonių rekomendacijomis. Ši knyga nebuvo išimtis - bijojau to, ką gausiu, nes ji mėnesių mėnesiais skambėjo visur, kaip neįtikėtinai gera, galvą apsukanti ir t.t. knyga. AR TIKRAI?

Ne. Bet supratau, kodėl daugelis ją taip pamilo.

Siužetas kiek.. šabloniškas : Milė - iš kalėjimo išėjusi jauna mergina beviltiškai ieško darbo, kad galėtų sau leisti daugiau nei greitmaistis mašinoje ir nakvynė joje. Suprantama, kad šiais laikais nelabai kas nori nuteistus žmones darbinti. Visada taip buvo. Tad kai ji sutiko Niną, turtingą moterį, kuri pasiūlo jai ne tik darbą, bet ir stogą virš galvos - Milei išsijungia visi pavojaus varpai ir ji imasi jo. T.y. būti jos tarnaite...

Man asmeniškai sunku skaityti knygas, kuriose visu garsumu skamba pavojaus varpai, o knygos veikėjai tampa tam akli. Suveikia pykčio mechanizmas ir tampa sunku pamėgti istoriją. Šįkart nebuvo išimtis. Pykau. Tikrai pykau. Niurzgėjau...Bet vis gi pagavau tą ritmą klausant (ir iš dalies tikrai džiaugiausi, kad klausiau audio, o ne skaičiau fizinę knygą) ir tapo tikrai įdomu, kas bus toliau.

Tiesa, siužetas labai nuspėjamas. Tačiau suprantu, kodėl daugumai jis patiko. Kodėl taip buvo pamilti knygos veikėjai, netgi iš dalies suprantu, kad kažką siužetas galėjo nustebinti. Tikrai gera istorija "pravėdinti galvai". Užsisakiau antrąją dalį. Ką ali žinoti, gal toliau bus dar įdomiau?

p.s. deja vu jausmas dėl pabaigos buvo. Kur aš tai jau girdėjau???