Andreas Gruber "Mirties ratas"

Autorius ir vėl sudavė smūgį skaitytojui. Buvo panašu, kad po pirmųjų trijų dalių, autorius grįžo su nauju įkvėpimu ir stuktelėjo į paširdžius taip, kad šįkart oro pritrūko man.

Trečia serijos dalis šiek tiek išgąsdino, kad Sneiderio dienos jau suskaičiuotos ir į jo vietą jau statomas Sabinos veikėjas, tačiau koks deja vu jausmas aplankė, skaitant sekančia dalį "Mirties ratas"... lyg ir jau kažkur šis planas girdėtas...

Jei rimtai kalbant, knygos pradžia mane taip nuginklavo, kad negalėjau jos išmesti iš galvos dar visą likusią savaitę. Tačiau skaitant toliau, ta intriga savotiškai vis traukėsi ir traukėsi į šalį ir vietą užleido kitiems jausmams, kurie taip pat nebuvo ypač lengvai virškinami. 

Prieš daugiau nei 20 metų įvykę įvykiai, pagaliau pasivijo savo kaltininkus ir ruošiasi kerštui. Vienas po kito miršta garbingi  agentai ir jų giminaičiai. Neabejotinai - tai ne savižudybės, o tiksliai apskaičiuotos grąžos už praeities klaidas. Tik kas iš tikrųjų čia siekia keršto ir kodėl, keršydamas, kartu kerštauja ir niekuo nekaltiems jų artimiesiems?

Iki paskutinio knygos puslapio "sirgau" už tariamą "blogiuką", nes kas įdomiai pateiktas - tas savaime tampa įdomus. O Hardis  toks ir yra - pilnas įvairiausių minčių, planų ir yra neįprastai įdomaus mąstymo žmogus, kuris atrodo, lyg keliais žingsniais visada lenkia kitus, o po jo viskas tampa tik dar labiau painu. Patiko, kad knygoje Sabinos vietą vėl perima Sneideris, o pati Sabina vėl tampa atraeiliu veikėju. Net nebežinau, ar po šios knygos ją toliau mėgsiu.. 

Gal kas gali išrasti daugiau laiko paroje? taip noriu imti į rankas jau naują dalį...

Ačiū leidykla"Jotema" už knygą. reklama