Mitch Albom "Antradieniai su Moriu"

Mitch Albom moka prisikasti prie savo skaitytojų vidinio pasaulio. Jau pradėjusi skaityti šią knygą supratau, kad įklimpau. O  dar stipresnis jausmas be to užklupo - kad ši knyga jau neabejotinai bus viena geriausių skaitytų šiais metais. O nenustebčiau, jei ir viso gyvenimo. Ir neklydau.

"Antradieniai su Moriu" - dar vienas autoriaus šedevras, kurį tuo pačiu metu norėjosi ir skaityti greičiau ir skaityti kuo taupiau. Nemoku apsakyti koks šio autoriaus tekstas.. Lyg kokie burtai, lyriškas, pasakiškas, magiškas... visi apibūdinimai tiktų ir dar trūktų tuo pačiu jam apibūdinti. Negalėjau atsiplėšti.

Mitch dėstytojas Moris miršta. Jam diagnozuota reta, bet mirtina liga, kurios dėka Moris kasdien vis labiau silpsta.. Tai išgirdęs Mitch'as atnaujina seniai nutrūkusius santykius su dėstytoju ir ima jį lankyti. Kiekvieną antradienį. Taip, kaip ir anksčiau. Tradicijos tęsiasi. Moris nori po savęs palikti kažką apčiuopiamo, nepamirštamo. Mitch'as - kuo daugiau gauti iš Morio, kol jis dar gyvas...

Nuostabi knyga, nors ir neįprastai man, teko daugybę kartų sustoti, kol atsigaudavau. Ir ašaros byrėjo ir gerklėj e gumulas strigo. Kaip liūdna ir kartu optimistiška istorija apie gyvenimą, meilę, dėmesį ir savo vietą po saule..

"- Dalykas tas, Mičai, -tarė jis,- kad gyventi išmoksti tada, kai išmoksti mirti."

Ačiū leidyklai "Trigrama" už knygą. 

reklama