Andreas Gruber "Mirties nuosprendis"

Pirmąją autoriaus knygą "48 valandos" skaičiau senokai, tad teko kiek pasistengti atsiminti ką skaičiau ankstesnėje dalyje.. nors ir tai labai ilgai netruko, nes autorius toliau vis numesdavo vieną ar kitą trupinėlį apie praeitį, tad atgaminti kas kada vyko ir kodėl - nebuvo taip jau ir sunku.

"Mirties nuosprendis"  man iš pradžių pasirodė kiek sunkokas skaitinys, nes buvo sunkoka įsijausti į kelius skirtingus įvykius ir jie patys nebuvo tokie pilni veiksmo, kad įtrauktų mane visu pajėgumu. Tačiau perkopus į antrąją knygos pusę...

Pagavau tokį "kablį", kad nebegalėjau atsiplėšti! Primena amerikietiškus kalnelius, kai pati pradžia dar tokia lėta ir sunki, o vėliau kai jau sukimba visi kibukai - nešte neša jėga į priekį kol tenka jau priverstinai sustoti. Knygą baigiau skaityti tik kokią pirmą valandą nakties. Negalėjau nueiti ramia sąžine miegoti, kol nesužinojau kaip viskas baigsis.

Nors pirmojoje knygoje "48 valandos" dėmesys buvo skirtas labiau Sneiderio veikėjui, šioje dalyje didesnis dėmesys skirtas Sabinai: jo mokinei ir patikėtinei, kuri irgi neblogas riešutėlis, nors iki Sneiderio būdo jai dar toli... 

Man patiko. Nenustebinsiu. Suintrigavo. Gruber knygos žiaurios. Tačiau daugiau dėmesio skiriama ne žiaurumo aprašymams, o pačiam tyrimui ir žinoma, - puikiesiems ekscentriškiems jos veikėjams.

Ačiū leidyklai "Jotema" už padovanotą knygą. reklama