Colleen Hoover "Galbūt kažkada"

Kai pradedu skaityti romaną, arba tiksliau meilės romaną, jau galiu nujausti kas panašiai vyks: pažintis arba ilgai lauktas susitikimas, meilė iš pirmo žvilgsnio ar senų jausmų prabudinimas, tada visuomet įvyksta kokia drama ir viskas baigiasi saldainiais arba bent jau mažyčiais fejerverkais. Tad tokio žanro knygos, kad man suteiktų "wow" arba tikrai didelį įspūdį, jos turi turėti kažką kitokio, nei kitos tokios knygos. Dažnu atveju tai - veikėjai, kurie arba labai brandūs ar mąslūs, arba.. tikri vėjavaikiai.

Šįkart nebuvo išimtis. Mane visiškai pavergė šios knygos veikėjai. Ypač - Vorenas. O jergutėliau, kiek aš kikenau knygos pradžioje.. O dar kai knygą paėmiau į rankas po trijų tikrai rimtų ir niūrių kūrinių - "Galbūt kažkada" man buvo tokia atgaiva, kad net esu linkusi teigti, kad būtent ši knyga iš visų Hoover skaitytų- man mylmiausia.

Norėčiau (vis dar norėčiau) tokių kambariokų. Pokštų, laisvės pojūčio ir neabejotino užnugario, jei kas nors tiesiog imtų slysti iš rankų. Tad mane ši trijulė: Vorenas, Ridžas ir Sidnė (Bridžitos tiesiog man buvo per mažai, kad ją paminėčiau) buvo tokia bomba, kad jaučiu dar ilgai negalėsiu jos pamiršti!

Žinoma, be kambariokų pokštų buvo ir daug liūdnų akimirkų, kur ašaros liejosi laisvai (Gink Die ne mano) ir tai kaip visada, mane privertė kiek padūsauti ir pavartyti akis... Bet nepaisant standartiškai romanams priklausančios dramos dalies - knyga buvo tikra atgaiva. O be to, ir geras vitamino C šaltinis.

Man patiko. Niekas nenustebino. Niekas nesupykdė. Niekas nesuerzino. Bet to ir norėjau. 

Ačiū knygynų tinklas "VAGA"už knygą

leidykla "Baltos lankos" reklama