Carley Fortune "Susitikime prie ežero"

Pirmi knygos skyriai mane sudomino. Tekstas taip užliūliavo mane, kad nebenorėjau sustoti skaityti. Tačiau vėliau... pamečiau ryšį su šia knyga, nes taip iki galo manęs ir neįtikino, kas per velniava ten įvyko?

Prieš bene 10 metų, Fernos ir Vilio gyvenimai nejučia susipina: meilė iš pirmo žvilgsnio sugriaudėja kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tačiau tiek Vilis, tiek Fernė turi antrąsias puses ir savo atsakomybių, kurios jiems trukdo kurti bendrą ateitį.

Po 10-ties metų, jų likimai ir vėl susipina, kai Vilis atvyksta pas Fernę į stovyklavietę, kurią po mamos mirties, Fernė ima valdyti. Dabar Vilis - verslo konsultantas, padedantis verslams pakliuvus į nepavydėtiną situaciją. Ar seni jausmai trukdys dirbti kartu?

Ir čia aš pasimečiau. Neįtikino manęs nei vieno iš jų problemos, priežastys kodėl jie elgėsi vienaip ar kitaip. Kažkokia makalynė, o ne istorija gavosi. Nors skaitėsi istorija gana smagiai, tik ją pabaigus susimokiau, kad per daugiau nei 300 puslapių istorijos, taip nieko esminga ir neįvyko. 

Iš pradžių Fernė atrodė lyg paklydusi nuo bandos avelė: ne tik nežinanti kur ir ką veikia, bet ir nei kiek nenorinti namo. O Vilis atvirkščiai: mąslus ir susikaupęs savo vaidmeniu Fernės versle, tačiau nuojauta kuždėjo, kad neilgam...

Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už knygą.

knygą išleido leidykla "Alma littera"

reklama