Paige Toon "Tik dėl meilės šitaip skauda"

Tikras desertas, kurį suvartojau greičiau nei tikėjausi, nes jei imsi po gabaliuką - nepajausi tikrojo skonio. O kai jau pradedi jaučiant skonį - BAM ir nebėra.

Nors viršelis ir knygos pavadinimas kiek gali pasufleruoti, kad tai bus saldi meilės istorija, pats pasakojimas nėra tik rožėmis klotas ir tikrai nemažai yra jame paslėptų nuoskaudų bei pamokų. 

Manau, kad man ši knyga labiau patiko todėl, kad su pagr. veikėja Rena, abi žinom, ką reiškia artimo ryšio neturėjimas: ne tik jos šeimoje nėra atvirai reiškiami jausmai. O vien žinojimas, kad myli, - tai jau kiek kitokia išraiška, nei jautimas, kad myli. 

O Rena "Tik dėl meilės šitaip skauda" knygoje buvo tikrai nebanalus veikėjas. Man patiko, kad autorė negriebė romanams įprastos strategijos vieną kurį veikėją pavaizduoti kaip visiškai žlugusį ar nesubrendusį. Čia tiek Rena, tiek Andersas buvo stiprūs veikėjai, kurie neskuba priimti išvadų ir pirmiausia koncentruojasi į save, nei stačia galva puola į naujus iššūkius, dažnai dėl to paaukodami kitų laimę ar jausmus.

Sunku papasakoti kuo man ši knyga taip patiko, nes man joje viskas buvo tobula: nuo pilnai išpildytų veikėjų portretų, nesimėtymo į šonus viso pasakojimo metu, tolygiai ir ramiai besivystantis pasakojimas ir nedaugžodžiaujant pabaiga. Tiesa, vis dar esu tvirtos nuomonės, kad ne visoms knygoms reikia epilogo. Man visiškai neįdomu kaip viskas klostosi toliau, kai jau istorijos pabaiga yra tokia akivaizdi ir lengvai nuspėjama. Man epilogai dažnai sugadina per visą knygą kurtą jausmo šydą. Šįkart nebuvo išimtis. 

Nepaisant epilogo, (jei jau knygą baigėte su "wow" jausmu, patariu epilogus praleisti) knyga man patiko. Saldu, bet nebanalu. Tikras saldainis.

Ačiū "Svajonių knygos" už knygą. reklama