Antanas Šileika "Nebaigti reikalai"

Kartais knygos pačios "ateina" laiku pas savo skaitytoją. Arba tiesiog kartais reikia dar šiek tiek skaitytojui "paaugti", kad skaitomas tekstas būtų puikiai suprantamas, išjaustas iki galo ar tiesiog pasiektų jį laiku. Man taip buvo su "Nebaigti reikalai". Knyga mano lentynoje užsibuvo ilgai. Kiekvieną kart ją paėmusi į rankas, padėdavau atgal, nes kažkaip "dar ne laikas". Tačiau prieš kelias dienas staiga ji tapo laiku ir vietoje. Mano skaitymo blokas išsijungė ir pasinėriau į šią istoriją.

Aš, kaip ir dauguma kitų skaitytojų, su lietuvių autorių knygomis turiu gana sunkų santykį. Dažnai man jų tekstai tokie lyg perspausti, kartais kalba lyg ir per daug įmantri paprastam pasakojimui ir apima keistas jausmas, kad kiek per daug persistengta, norint parodyti skaitytojui, kad ir mes savo šalyje turim puikių rašytojų, meistriškai valdančių žodį. Su šia knyga vargo nebuvo. Tekstas toks natūralus ir lengvas.. mėgavausi.

Užtat sunku parašyti atsiliepimą apie knygą, neišduodant turinio. Norėtųsi pasisakyti apie kai kuriuos veikėjų veiksmus, pasipiktinti kitų žodžiais, tačiau tai būtų per didelė išdava ateities skaitytojams. Užteks paminėti kelias knygos mintis, kad suprasti pagrindinę knygos mintį: " Kartais blogiausi žmonės pasako geriausius patarimus, o geriausi jų - sulaukia blogiausių laikų." 

Šiandienos kontekste ši knyga įgauna kiek kitokią prasmę. Glaudus mažo kaimo ryšys ir nepasitikėjimas "savais", nes niekada negali žinoti, kas vardan geresnio rytojaus tave gali išduoti priešui - nemažai skiriasi nuo šiandienos, nors kiek dar kitokia prasme. Buvo įdomu. Įtikinama. Spalvinga. 

Ačiū knygynų tinklas "VAGA" už knygą.

reklama. Leidykla "Baltos lankos"