Alfas Ivanauskas "Kūrybiškumo jėga"

Paskutiniu metu švelniai tariant esu kiek išsisėmusi knygų apžvalgose ir jų nuotraukose. O ir tikrai buvau gana skeptiška dėl šios knygos: ką dar naujo man gali pasakyti apie kūrybą? o jei ne naujo, kaip išvis tą kūrybinę kibirkštį dar man gali kas įpūsti? bet ot kaip aš klydau...

Nors naujo lyg ir nieko neradau, bet apmąstymų knyga sukėlė. Kaip įjungti tą vidinį savo varikliuką, kuris vėl imtų spjaudytis idėjomis. Kaip prabudinti save iš sąstingio ir vėl panorti gyventi, o ne tik egzistuoti. Man šiuo gyvenimo etapu tai ypač aktualu, nes jau senokai jaučiuosi lyg mirus viduje. Tik tas traškantis kevalas likęs. Esu -vadinasi, gyvenu. Bet ar tikrai?

"Kūrybiškumo jėga" - knyga tokia lyg savotiška instrukcija, kurią vis norisi atsiversti ir vėl skaityti ir skaityti, kol galvoje sutraška jau užrūdiję varžtai, paleidžiantys vėl veikti įrenginius galvoje. Manau, knyga dar ilgai suksis man atmintyje ir dar ne kartą šiemet ją praversiu, vis paskaitinėdama vieną ar kitą mintį. Galbūt ir prabusiu galiausiai iš to sąstingio. Pamatysim. 

Atskiros simpatijos skrieja knygos vizualui: čia ne tik šachmatiškai sudėtas viršelis ir jos šonai, bet ir tekstas viduje sustyguotas nei įprastai, nei nuolankiai. Užtat strategiškai. Čia ir atskirus skyrius skiria juodi lapai su baltu tekstu. Daug įvairių skirtingų sriftų, kurie traukia akį ir knygą verčia ne tik skaityti, bet ir stebėti lyg atskirą meno kūrinį. Tikrai ne kartą nustebau radusi tekstą paguldytą šonu. O vietomis ir piramide, o valu ar apskritai kiek išmėtytu tekstu lape. Bravo. Tokios knygos tikrai dar nebuvau skaičiusi.

Leidykla "VAGA" reklama