Sebastian Fitzek "Kvietimas"

Įprastai man patinka S.Fitzek kūryba, tačiau šįkart su knyga "Kvietimas" nesusidraugavau.

Akylas skaitytojas jau nuo pirmojo knygos puslapio sužino kas vyksta ir kodėl, tačiau man tai tikriausiai ir sugadino visą skaitymo smagumą. Tiesa, skaitydama anaiptol nenuobodžiavau (tik paskutinius puslapius), skaitėsi knyga lengvai ir greitai, tačiau susidomėjimo, kokio tikėjausi ir norėjau - taip ir nepajaučiau.

Marlos veikėjas gana įdomus. Aklumas veidams, - tikrai gana intriguojantis siužeto vingis, suteikiantis knygai kiek daugiau spalvų. Sunku suprasti kas draugas, o kas priešas, kai nemoki "įsiminti" veidų, tiesa? Tačiau ir čia manęs neįtikino iki galo. Net nežinau ko trūko man šioje istorijoje, kad įtikėčiau autoriaus mintims. Man ši istorija kėlė tik dar daugiau klausimų "kodėl?", nei pateikė atsakymų. Ir tai buvo anaiptol ne geroji istorijos pusė.

Kai visa istorija jau pasiekė aukščiausią tašką, ir mano akimis, galima buvo išsukti istoriją netikėta linkme, autorius lengvai vieną po kito eliminavo knygos veikėjus. Ir tokiu keistu ir paprastu būdu, kad beliko tik dūsauti skaitant...

Pati knygos idėja turėjo didelį potencialą, išsprogti į unikalų ir neįtikėtiną istoriją, bet.. nežinau.. nebuvau įtikinta tokiais istorijos vingiais ir taip pasibaigiančia istorija.

Knyga buvo ne man... tikrai ne man...